Gimnazijų reitingas
Žurnalas "Reitingai" ketvirtą kartą pristato institucinį visų šalies gimnazijų reitingą. Vertindamas gimnazijas, žurnalas „Reitingai“ mokinius atsirenkančias mokyklas atskyrė nuo mokyklų, kurios priima mokytis visus mokinius.
Geriausios mokinius atsirenkančios mokyklos yra: 1. Vilniaus licėjus, 2. KTU gimnazija, 3. Vilniaus jėzuitų gimnazija.
O geriausios mokyklos, nedarančios mokinių atrankų: 1. Klaipėdos licėjus, 2. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija, 3. Marijampolės marijonų gimnazija.
Gimnazijos buvo sureitinguotos įvertinus - visų 2016 m. laidos abiturientų, baigusių konkrečią gimnaziją kiekvieno valstybinio brandos egzamino, tai yra: lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, anglų kalbos, informacinių technologijų, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos balų vidurkius. Aukščiausią įvertį už konkretų egzaminą turinti gimnazija gavo aukščiausią balą, tai yra 8 taškus. Žemiausią įvertį turinti mokykla gavo 0 taškų.
Taip pat, remiantis Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, vertinama, kiek dvyliktokų konkretų brandos egzaminą išlaikė vienu šimtuku (1 taškas), kiek dviem – (2 taškai), trimis – (3 taškai), keturiais – (keturi taškai) ir kiek penkiais šimtukais – (5 taškai). Tos gimnazijos, kurių 2016 m. laidos abiturientai negavo nė vieno šimtuko, buvo įvertintos 0 taškų.
Remdamiesi Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, vertinta, kiek kiekvienos gimnazijos absolventų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas arba vadinamas tikslines studijų vietas.
Taip pat buvo atsižvelgta ir kiek mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus. Mokykla, kurios daugiausia 2016 m. laidos abiturientų išvyko studijuoti į užsienio šalių universitetus gavo 6,5 taškus. Šį duomenį žurnalui „Reitingai“ pateikė pačios gimnazijos.
Pirmą kartą reitinguojant gimnazijas buvo atkreiptas dėmesys, kiek mokinių, pasirinkusių konkrečią gimnaziją devintoje klasėje (I gimnazijos klasėje) ją baigia ir dvyliktoje klasėje (IV gimnazijos klasėje). Tai buvo padaryta skaitytojų – gimnazistų ir jų tėvų prašymu. Tiesa, šiais metais šis parametras dar nebuvo vertinamas balais, jis pateiktas tik skaitytojams susipažinti.
Pradinių mokyklų ir progimnazijų reitingas
Trečią kartą pristatomas ir absoliučios daugumos šalies mokyklų (dalyvavusių standartizuotame ketvirtų ir aštuntų klasių mokinių testavime bei nepabūgusių viešai skelbti šių testų rezultatų) vertinimas pagal standartizuotų testų rezultatus. Įdomu tai, kad įvertinus tiek ketvirtų, tiek aštuntų klasių mokinių atliekamų testų rezultatus, pirmauja kauniečiai. Štai ketvirtų klasių lygoje geriausiai testus atliko: Kauno "Žiburio" pagrindinės mokyklos, Kauno mokyklos – darželio "Rūtelė" bei Kauno P. Mašioto pradinės mokyklos pradinukai. O tarp aštuntokų geriausiai sekėsi: Kauno T. Ivanausko progimnazijos, KTU Vaižganto progimnazijos bei sostinės Žemynos progimnazijos progimnazistams. Standartizuoti testai rodo pradinių mokyklų ir progimnazijų indėlį į vaikų akademinę sėkmę.
Pristatomas ir pradinių mokyklų bei progimnazijų pasitenkinimo (mokinių nubyrėjimo) reitingas. Atlikta analizė rodo, kad tik dalis visų pradinukų, pradėjusių lankyti vienos mokyklos pirmą klasę, baigia tos pačios mokyklos ketvirtą klasę. Panašus vaizdas ir progimnazijų sektoriuje. Pasitenkinimo mokykla reitingas rodo, kad Lietuvoje turime mokyklų, kurių ketvirtas ar aštuntas klases baigia tik trečdalis visų mokinių. Kiti mokiniai nusiritusias mokyklas palieka dėl patyčių, prastos psichologinės atmosferos ar žemo akademinio lygio.
Universitetų reitingas
Ketvirtą kartą pristatomas institucinį Universitetų reitingą. Kitų (valstybinių) šalies universitetų iki šiol nepavejamas yra seniausias Lietuvos bei Rytų Europos universitetas – Vilniaus universitetas. Jis surinko 63,99 taškus iš galimų surinkti 100 taškų. Antras, kaip ir ankstesniais metais, Kauno technologijos universitetas, surinkęs 56,82 taško. Tiesa, jam „ant kulnų“ lipa kitas specializuotas laikinosios sostinės universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, surinkęs tik 0,05 procentinio punkto mažiau. Tad iš tikro šie du universitetai dalijasi antra vieta. Ketvirtas ir toliau Vytauto Didžiojo universitetas, surinkęs 51,41 taško. Bet nuo jo vos per 0,44 procentinio punkto atsilieka Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Todėl šie du universitetai taip pat dalijasi ketvirta vieta.
Privačių universitetų lygoje niekas nepakito: pirmas - ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 50,62 taško; antras – LCC Tarptautinis universitetas, surinkęs 37,8 taško, o trečias - Europos humanitarinis iniversitetas, gavęs 36,29 taško.
Vertindamas universitetus, žurnalas "Reitingai" išlaikė tuos pačius kriterijus bei vertinimo svorius, kaip ir ankstesniais metais. Tai leidžia tiek pačioms aukštosioms mokykloms pasimatuoti kokybinius pokyčius, tiek užtikrina reitingavimo patikimumą. Kaip ir anksčiau, vertinant universitetus dauguma rodiklių buvo vertinti ne imant absoliučiuosius dydžius, o santykinius, tai yra tenkančius vienam studentui, vienam akademinio personalo atstovui, vienam sąlyginiam darbuotojui, vienam vartotojui ir pan. Taigi, taip nenukenčia nedidelės specializuotos aukštosios mokyklos ir tai leidžia pamatyti kiekvienos jų konkretaus vertinamo parametro dydžius.
Iš viso universitetai buvo vertinti, pagal 65 skirtingus parametrus, kurie sudėlioti į 7 stambius kriterijus: I. mokslo, meno ir / ar sporto veikla bei personalo pasiekimai - 25 taškų svoris; II. esamas ir ateities akademinis personalas - 8 taškų svoris; III. alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai - 20 taškų svoris; IV. konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje - 15 taškų svoris; V. studentai ir studijos - 18 taškų svoris; VI. studijų ir mokslo aplinka - 4 taškų svoris; VII. studentų nuomonė - 10 taškų svoris.
Kolegijų reitingas
Pagrindinė šių metų kolegijų reitingo žinia ta, kad dar labiau silpsta regionų bei socialinių mokslų srities kolegijos, o didžiosios, taip pat specializuotos kolegijos įgauna dar didesnį augimo pagreitį.
Valstybinių kolegijų reitingo geriausiųjų penketukas: pirma – Vilniaus kolegija 64,49 taško iš galimų surinkti 100 taškų, antroji – Kauno kolegija (63,13 taškai), trečioji Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (62,63 taškai) pernai, tiesa, buvusi viena pozicija žemiau, o šiemet apsikeitė vietomis su Kauno technikos kolegija), kevirta – Kauno technikos kolegija (56,45 taškai) ir penkta – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (54,25 taškai). O štai nevalstybinių kolegijų reitinge pirmauja Vilniaus dizaino kolegija, surinkusi 62,06 taško; už jos seka Vilniaus kooperacijos kolegija, surinkusi 56,42 taško ir Šv. Ignaco Lojolos kolegija, surinkusi 55,68 taško iš galimų surinkti 100 taškų.
Šiais, kaip ir ankstesniais metais, visos kolegijos vertintos pagal 44 parametrus, kurie yra sudėti į penkis parametrus: I. studentai ir studijos – 32 taškų svoris; II. alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai – 25 taškų svoris; III. kolegijos akademinis personalas ir studijų bazės gerovė – 18 taškų svoris; IV. konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje – 15 taškų svoris; V. studentų požiūris į savo kolegiją – 10 taškų svoris.
Kolegijų reitingo sudėtinę dalį – sociologinę darbdavių apklausą – atliko tyrimų bendrovė „Prime consulting“. Sociologai darbdavių klausė apie absolventų pasirengimą darbo rinkai ir apie tai, kokią aukštąją mokyklą patys rekomenduotų savo vaikams.
