Vieniems darbus stabdo permirkusios dirvos, į kurias negali įvažiuoti žemės ūkio technika, kiti, nors ir džiaugiasi padidėjusia cukraus paklausa, nerimauja dėl smukusios jo kainos.
Nukasė ne visus
Kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ administracijos vadovas Virginijus Mykolaitis „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad šie metai saldžiųjų šaknų augintojams sunkūs. Jo paties ūkio laukuose Vilkaviškio rajone dar likę kaupuose neparduota 5 tūkst. tonų šiemečio cukrinių runkelių derliaus. Tai sudaro pusę ūkyje augintų saldžiųjų šaknų. „Išvežti jų neįmanoma, nes labai šlapia“, – aiškino pašnekovas.
Jo teigimu, ir kitų kolegų ūkiuose padėtis tokia pat arba dar blogesnė. V.Mykolaičio žiniomis, Suvalkijos krašte lapkričio 22 d. dar galėjo būti nenukasta apie 300 ha saldžiųjų šaknų.
Kooperatyvo vadovas pasidžiaugė, kad šiemet nevėluojama atsiskaityti parduotus cukrinius runkelius, tačiau žemdirbių netenkina jų supirkimo kaina – 26 eurai už toną. Augintojus nuvylė ir kitiems metams skirta susietoji parama – 81,17 euro už hektarą saldžiųjų šaknų. „Nei supirkimo kaina, nei parama mums nepadengia šios kultūros auginimo išlaidų“, – tvirtino Vilkaviškio krašto ūkininkas.
Rūpesčių netrūksta
UAB „Lietuvos cukrus“ generalinis direktorius Augustas Obuchavičius teigė, kad šie metai nemažai rūpesčių sukėlė ir perdirbėjams. Jo teigimu, šiemet, palyginti su praėjusiais metais, runkelių cukringumas šiek tiek mažesnis, o purvingumas – didesnis. Šiais metais vidutinis runkelių cukringumas siekė 16,19 proc., pernai – apie 16,52 proc. Praėjusiais metais purvingumas buvo 9,47 proc., o šįmet – 12,86 proc. „Šiems rodikliams, kurie mums, perdirbėjams, itin svarbūs, įtaką daro nepalankios šių metų oro sąlygos“, – sakė Marijampolės cukraus fabriko vadovas ir pridūrė, kad „Lietuvos cukrus“ šiemet didina gamybos mastą, todėl ketina supirkti 300 tūkst. tonų cukrinių runkelių ir pagaminti 40 tūkst. tonų baltojo cukraus.
AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris įvardijo tris šių metų sunkumus. Visų pirma, pasak jo, nebelikus kvotų, visose ES šalyse, taigi ir Lietuvoje, cukrinių runkelių supirkimo kainos stipriai sumažėjo. Antra, didžiulių rūpesčių pridarė gamtos siųsti išbandymai. Dėl drėgmės pertekliaus nuimti cukrinių runkelių derlių tapo sunkiai įveikiama užduotimi, augintojai iki šiol pluša laukuose, nors artėja šalčiai. Kėdainių krašte ir aplinkiniuose rajonuose, anot S.Mozerio, lapkričio 22 d. dar buvo likę apie 10 proc. nenukastų saldžiųjų šaknų. Tai sudaro apie 1 200 ha. Žemdirbiai laukia, kol pašals, kad galėtų sudoroti laukuose likusį derlių. Pasak AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktoriaus, runkelius gana sėkmingai galima nuimti ir esant minusinei temperatūrai. Dar net geriau – šaknys bus švaresnės nei ištrauktos iš purvyno.
Trečia, dėl saulės trūkumo šiemet cukriniai runkeliai pasižymi mažesniu cukringumu. Vidutinis supirktų saldžiųjų šaknų cukringumas nesiekė 17 proc. Iš supirkto šiemečio runkelių derliaus kėdainiečiai tikisi pagaminti apie 110–115 tūkst. tonų cukraus.
Į Kėdainių fabriką pristatytų cukrinių runkelių purvingumas šiemet didelis – apie 12 proc., nes juos kasant nepalankiomis sąlygomis purvas nuo šakniavaisių sunkiai atsiskiria ir didelė jo dalis atvežama į fabriką. Įprastai su runkeliais atkeliaudavo apie 9–10 proc. purvo. S.Mozeris sakė, kad suvežtas purvas taip pat bus sutvarkytas ir dar kartą panaudotas žemės ūkyje: jis nusodinamas tam tikrose surinkimo duobėse, o vėliau bus išvežamas į ūkininkų laukus. Purvas naudojamas kaip trąša dirvos struktūrai pagerinti, lomose panaudojamas žemės lygiui pakelti.
Cukrus atpigo
Gamintojai cukrų tikisi parduoti Lietuvoje ir užsienyje. „Panaikinus kvotas Europos rinkoje padidėjo cukraus kiekis, tad nieko keista, kad jo kaina nukrito. Turime idėjų, kaip veiklą vykdysime ateityje, bet kol kas norime palaukti ir pažiūrėti, kas vyks rinkoje pirmaisiais metais, panaikinus kvotas, kaip dirbs visos Europos fabrikai, kaip reaguos pasaulis“, – sakė A.Obuchavičius.
Cukraus realizavimo problemų neturi ir kėdainiečiai. Anot S.Mozerio, šiuo metu rinkoje stipriai sumažėjusi cukraus kaina, todėl kai kurie pirkėjai, turbūt baimindamiesi kainų kilimo, dabar įsigyja didelį šio produkto kiekį. Pasak S.Mozerio, dabartinė cukraus kaina nepalanki visiems cukraus gamintojams. „Dar yra prošvaisčių. Manome, kad tokia padėtis ilgai nesitęs ir verslas vėl galės normaliai gyvuoti“, – vylėsi jis.
Konkuruoti sunku
Susietoji parama už saldžiųjų šaknų plotus, pasak S.Mozerio, kitais metais turėtų išlikti, tačiau Lietuvos cukrinių runkelių augintojams skiriama parama, palyginti su kaimynais lenkais, kurie yra pagrindiniai konkurentai, labai maža. Lenkai gauna apie 300 eurų už 1 ha paramą, o Lietuvos augintojai – tik apie 60 eurų. „Tai didžiulis skirtumas. Slovakai, kurie taip pat yra mūsų konkurentai, gauna maždaug 500 eurų už 1 hektarą paramą“, – lygino S.Mozeris.
Jo įsitikinimu, paramos dydis nepriklauso nuo šalies turtingumo. Jai skirti pinigai būna vadinamajame žemės ūkio rėmimo voke, o vietos valdžia sudėlioja, kam skirti prioritetą. „Cukriniams runkeliams atiteko tokia dalis. Visos sprendimo teisę turinčios organizacijos nusprendė, kad užtenka tiek. Negerai, kad mūsų augintojai gauna tiek mažai, palyginti su kaimynais. Tokiu atveju lenkai įgyja konkurencinį pranašumą ir gali lengviau importuoti cukrinius runkelius. Tai sudaro sąlygas gaminti pigesnį cukrų. Taip negali ilgai trukti“, – aiškino S.Mozeris.
