„Tai – geras rezultatas, ypač turint galvoje, kad „Sodrai“ šiemet – 25 metai. Ji buvo susidūrusi su dviem kriziniais taškais – 2001 m. ir paskui – po pastarosios ekonominės krizės. Šiuo metu pasitikėjimas ja – didelis. Ypač „Sodra“ pasitiki pensininkai“, – sako ekspertas.
Jis prideda, kad, artėjant savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, pagerėjo žmonių nuomonė apie savivaldybes. V. Gaidys svarsto, kad vertinimas galėjo pagerėti dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – prieš rinkimus savivaldybės bando pagerinti savo įvaizdį, gerindamos savo gyventojų padėtį. Antroji – dėl tiesioginių rinkimų žmonės jaučiasi atsidūrę arčiau galimybės priimti sprendimą, todėl ir pačią savivaldybę vertina geriau. Palyginus su Europos Sąjungos (ES) savivaldybių vertinimo vidurkiu, Lietuva rikiuojasi šiek tiek žemiau jo.
Pasitikėjimas Lietuvos kariuomene šį mėnesį šiek tiek smuktelėjo. „Vilmorus“ apklausa sausio mėnesį rodė, kad kariuomene pasitiki 57 proc. Lietuvos gyventojų. Vasarį šis rodiklis sumažėjo iki 53 proc. 15 proc. nurodė kariuomene nepasitikintys. Nepaisant mažų pokyčių, V. Gaidžio vertinimu, vertinimas išlieka stabilus.
Pasitikėjimo lyderiai – Prezidentė ir premjeras
V. Gaidžio tvirtinimu, padidėjo ne tik pasitikėjimas kai kuriomis institucijomis, bet ir Lietuvos politikais. Pirmąją vietą šiame reitinge užima Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuria pasitiki 62 proc. Lietuvos gyventojų. Premjeru Algirdu Butkevičiumi, užimančiu antrąją vietą, – 57 proc. gyventojų.
„Yra grupė politikų, kurie surenka 30–40 teigiamų balų. Šioje grupėje – Saulius Skvernelis, Eligijus Masiulis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Juozas Olekas. Trečias politikas po D. Grybauskaitės ir A. Butkevičiaus – vidaus reikalų ministras S. Skvernelis. Jis buvo pasitiktas su dideliu pasitikėjimu vos tik pradėjo eiti pareigas. Šis pasitikėjimas per mėnesį dar išaugo“, – teigia LRT Radijo pašnekovas.
Atviras „Vilmorus“ vykdomos apklausos klausimas, parodė, kad, apklaustųjų nuomone, jų interesus geriausiai atstovauja tie patys politikai – Prezidentė ir premjeras. „Yra buvę laikotarpių, kai pirmas paminėtas žmogus gaudavo 60 proc., antras – 45 proc. Tai buvo atgimimo laikais ir vėliau. Šiuo metu yra tie du lyderiai – D. Grybauskaitė ir A. Butkevičius. Jie – priekyje be jokios konkurencijos. Trečias žmogus nebesurenka nė 5 proc.“, – sako ekspertas.
Pasitikėjimas liberalais vis auga
Partijų gretose aukščiausią pasitikėjimo poziciją, anot V. Gaidžio, išlaiko socialdemokratai. Tolimesnėmis vietomis dalijasi net keturios partijos, surinkusios 12–14 proc. Tai – Liberalų sąjūdis (LS), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), partija „Tvarka ir teisingumas“ (TS) ir Darbo partija (DP).
„Statistiškai negalima pasakyti, kuri partija yra aukščiau už kitą. Tačiau, kai tai pavaizduota ant popieriaus, vis tiek atsiranda antra–penkta vietos. Antroji partija – LS, kiek aplenkęs TS-LKD. Tai – jau ne pirmas kartas. Tai – aukščiausias LS rezultatas per daugelį metų, bent jau kiek mes matuojame“, – sako sociologas.
Pasak jo, pasitikėjimo LS augimas nėra atsitiktinis ar galimai atsiradęs dėl paklaidos – jau metai, kaip pasitikėjimas šia partija auga. Į sąrašą taip pat patenka ir dar viena partija, perkopusi 5 proc. barjerą – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). „Jie jau seniai perėjo tą barjerą ir netgi artėja prie 10 proc.“, – atkreipia dėmesį V. Gaidys.
Partijos populiarumą lemia darbštumas ikirinkiminiu laikotarpiu
Atsakyti, kodėl auga pasitikėjimas partijomis, kurios nėra valdančiojoje daugumoje ir kurių darbai nėra itin matomi, anot V. Gaidžio, nėra paprasta. Žmonių pasitikėjimą partija nulemia daug veiksnių. Kaip ypač svarbų sociologas išskiria partijos darbštumą. Labai daug dėmesio žmonės tam skiria prieš rinkimus, kai partijų veikla suaktyvėja.
„Tai priklauso nuo to, kiek partijos aktyvas dirba su žmonėmis: kiek pasirodo, ateina, kviečia. Tai – sunkus ir gal nevisai dėkingas darbas, bet toje kovoje, manau, laimi darbščiausieji. Savaime aišku, kad padaryti darbai nulemia populiarumą, bet darbštumas ikirinkiminiu laikotarpiu, ėjimas į žmones – labai svarbus. Gali būti, kad liberalai šiuo metu tai ir daro“, – svarsto V. Gaidys.
Jis pastebi, kad mažesnėse savivaldybėse kandidato į mero postą priklausomybė partijai neturi didelės įtakos. Ten žmonių apsisprendimą gali lemti kandidato asmenybė, jo biografija, reputacija. Kartais, V. Gaidžio teigimu, įtaką sprendimui gali daryti netgi kandidato tėvų ar artimųjų reputacija. Tačiau didžiuosiuose miestuose, pasak „Vilmorus“ vadovo, situacija kitokia – nemažą reikšmę turi ir partinė priklausomybė.
Apklausa daroma dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu.
