G. Palucko skaičiavimais, per metus Vilniuje išnuomojama apie 32 tūkst. butų, o tai sudaro apie 163 mln. Eur apyvartą. Vicemero teigimu, per metus į savivaldybės biudžetą iš šių lėšų mokesčių pavidalu galėtų įkristi net 17 mln. Eur.
„Pagal skaičiavimus mes matome, kad apimti apyvarta būsto nuomos rinkoje yra didžiulė, o nuo to mokesčiai galėtų būti sumokėti tikrai nemaži. Vadinasi, verta imtis veiksmų, siekiant sumažinti šešėlį šioje rinkoje.
Kas dominuoja ir turi visą informaciją apie būsto nuomos rinką? Pasirodo, kad būsto nuomos agentūros, brokeriai turi apie 70 procentų informacijos apie šią rinką, tai yra kas ir kam nuomoja.
Esminis siūlymas įpareigoti įstatymu, kad tos agentūros pateiktų turimą informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai, kas nuomoja ir kaip sandoriai yra sudaryti. Aišku, reikia pagalvoti ir apie saugiklius, kad nepradėtų agentūros vengti šios prievolės.
Šią informaciją atskleidus, tai yra kam tu nuomoji būstą, mokesčių inspekcija galėtų nuomotojams priminti, kas nėra įsigiję verslo liudijimų arba nedeklaravę tokios veiklos ir nesumokėję mokesčių, kad tai juos įpareigoja daryti įstatymas“, – idėją aiškino G. Paluckas.
Kaip būtų mokami mokesčiai?
Vilniaus vicemeras tikino, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistų dėmesio, įgyvendinus jo siūlomą idėją, pasibelstų į tų būsto nuomotojų duris, kurie naudodamiesi nekilnojamojo turto agentūrų tarpininkavimo paslaugomis nuomoja būstą, neturėdami verslo liudijimo ar nemokėdami mokesčių.
„Tai nėra kažkokių naujų mokesčių įvedinėjimas ar naujų apmokestinimo formų sugalvojimas. Visa tai egzistuoja. Bet tai yra masiškai ignoruojama ir nesilaikoma įstatymų.
Agentūroms perdavus informaciją apie nuomos sandorius, mokesčių inspekcija sulygintų su savo duomenų registrais duomenų, kas yra įsigijęs verslo liudijimus, kas yra deklaravęs pajamas iš būsto nuomos ir susimokėjęs mokesčius. Jeigu neranda tų asmenų savo registruose inspekcija, o jie yra agentūrų registruose, tai jie yra šešėlyje. Tokiu atveju inspekcija gražiai paprašys žmones išeiti iš šešėlio, įsigyti verslo liudijimą, susimokėti mokesčius“, – pabrėžė G. Paluckas.
„Jeigu tu nuomoji pigius mažus butus ir mažas pajamas iš to gauni, tau apsimoka mokėti 15 procent gyventojų pajamų mokestį. Bet, jei tu nuomoji didesnį, brangesnį butą, tau geriau išsipirkti metinį verslo liudijimą, sumokėti fiksuotą sumą ir paskui po 15 procentų GPM nemokėti“, – aiškino Vilniaus vicemeras, pridurdamas, jog verslo liudijimas būsto nuomai metams sostinėje šiuo metu kainuoja 550 Eur.
Tačiau kaip kontroliuoti tuos asmenis, kurie nesinaudoja būsto nuomos agentūrų tarpininkavimo paslaugomis ir nemoka mokesčių, nuomodami savo butus?
„Pamėginkime bent 70 procentų sandorių sutvarkyti, bet, kai jau pradėsime tuo rimtai užsiiminėti, o tuo rimtai verta užsiimti, nes potencialių mokesčių suma yra didelė, tai atitinkamai atsiras bendra kultūra, atsiras oficialios sutartys, daugiau teisių turės nuomininkai, nuomininkai įpras to reikalauti iš visų nuomotojų, tai likusi 30 procentų dalis bus spaudžiama prisitaikyti prie tos naujos praktikos, nes tada sakys: „o kur mano nuomos sutartis, nes visi kiti kitur gauna?“, – į klausimą atsakė G. Paluckas.
Vilniaus vicemeras teigė, kad aptartą idėją ketina pateikti Vyriausybei, kad ši inicijuotų atitinkamus įstatymų pakeitimus.
Ekspertas perspėja: šešėlis padidėtų dar labiau
Portalo tv3.lt kalbintas „Inreal“ nekilnojamojo turto bendrovės Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius tikino, kad G. Palucko siūlomas būdas sumažinti būsto nuomos rinkos šešėlį iš tikrųjų gali duoti atvirkščią rezultatą.
„Ta dalis lietuvių, kuri stengiasi nesumokėti mokesčių ir nelegaliai nuomoti būstą, jie tą daro greičiausiai sąmoningai. Jeigu jie žinos, kad nuomojant būstą per agentūrą, tie sandoriai taps oficialūs ir bus apmokestinti, tai jie greičiausiai tiesiog pasirinks nesinaudoti agentūrų paslaugomis, o agentūros nėra toks dalykas, kad būtina per jas nuomoti. Galima tiesiog paprastai gyventojui įdėti skelbimą apie būsto nuomą į skelbimų portalus ir didelių problemų nekyla.
Aš manau, kad toks sprendimas kaip tik tuos žmones, kurie naudojasi nuomos agentūrų paslaugomis, patrauktų ne tai, kad į šešėlį, nes jie jau dabar yra šešėlyje, bet priverstų savarankiškai nuomoti, nemokant mokesčių. Be to, nukentėtų ir paslaugų kokybė, nes agentūros stengiasi profesionaliai suteikti informaciją apie būsto nuomą. Taigi, tas nuomos procesas būtų dar mažiau žinomas, mažiau profesionaliai kontroliuojamas“, – savo nuomonę pateikė NT ekspertas.
A. Antanavičius įsitikinęs, kad svarbiausia atsakyti į klausimą, kodėl lietuviai linkę būstą nuomoti neoficialiai, išvengiant mokesčių. Specialisto įsitikinimu, viena iš tokio elgesio priežasčių – dideli mokesčiai.
„Manau, kad šiuo metu pagrindinė problema yra tai, kad tie, kas nuomoja būstą, pasiskaičiuoja, kad jiems sumokėti mokesčių gaunasi santykinai nemažai, ar tai perkant verslo liudijimą, ar mokant GPM. Galbūt tai juos verčia apsispręsti nemokėti tų mokesčių“, – pažymėjo pašnekovas.
„Bendra pasaulinė praktika rodo, kad kuo mažesni mokesčiai, tuo didesnė dalis gyventojų dalyvauja tame procese ir moka mokesčius. Galbūt reikėtų pasukti liberalesniu keliu ir padaryti labai simbolinį (būsto nuomos sandorių – tv3.lt) mokestį, kad žmonės deklaruotų tas pajamas, gaunamas už būsto nuomą, ir susimokėtų mokesčius. Galbūt reikėtų per tą prizmę ir išauginti tą kultūrą ir sąmonę, kad viską galima daryti legaliai ir atsakingai. [...] Jeigu tai taps visuotiniu dalyku ir daug žmonių mokės mokesčius, tai gal ir mokesčių didinti nereikės, nes tiesiog užteks su mažesniais mokesčiais surinkti daug pajamų į biudžetą“, – svarstė A. Antanavičius.
