Prieš septynerius metus sveiko maisto ūkį Vilkaviškio rajone „Mėlynoji bulvė“ iš brolio perėmęs Tautvydas prieš dvejus metus pradėjo auginti ir pastarnokus. Jis juokiasi, kad dar neturi daug patirties jų auginime, bet dabar puikiai žino – jie gali skaudžiai nudeginti odą.
Tautvydas pasakoja, kad jo tėvai ūkininkai, į šią veiklą įsitraukė ir jo vyriausiasis brolis, tačiau po poros metų nusprendė šią veiklą perduoti Tautvydui, nes paprasčiausiai nebespėjo.
Ūkio pavadinimas sugalvotas neatsitiktinai – būtent nuo mėlynųjų bulvių auginimo ir prasidėjo veikla. Tačiau retas žino, kiek naudos turi šios daržovės.
„Mėlynosios bulvės nėra šiaip bulvės. Jos turi ypatingų savybių. Dauguma daržovių ir vaisių, kurie yra violetinės spalvos, atitinkamai turi ir antioksidantų antocianinų. Šie turi labai svarbią savybę – naikina kamienines vėžines ląsteles“, – įdomų faktą pateikė T. Katkevičius.
Rankas nusėjo vandeningos pūslės
Tačiau bėgant laikui ir augant klientų poreikiams, teko plėstis ir pradėti auginti įvairesnes daržoves – taip jo ūkyje atsirado paprastos bulvės, morkos, svogūnai, česnakai ir pastarnokai. Pastarieji Tautvydui ir nudegino odą.
„Prieš augindamas pastarnokus tikrai nesidomėjau ir niekur ant sėklų pakelio informacijos neradau, kad jame yra aktyvių medžiagų“, – atvirauja pašnekovas.
Jis pasakoja praėjusių metų vasarą, rugpjūčio mėnesį, kaip įprasta, iš Kauno, kur gyvena, atvykęs pasidarbuoti ūkyje Vilkaviškio rajone ir ruošęs užsakymus klientams. Tautvydas pažymi – viską daro rankomis, tad kontaktas su augalais neišvengiamas. O ir orai dažniausiai tokie, kad ilgomis rankovėmis ar su kelnėmis dirbti nesinori.
„Kiekvieną savaitgalį nuo liepos vidurio pradedu imti derlių, reikia reguliariai palaikyti tiekimą. Maždaug rugpjūčio pabaigoje, kaip įprasta, padirbau, grįžau į Kauną, į darbus ir viduryje savaitės, trečiadienį, ruošiausi važiuoti pas klientus, išsilyginau marškinius, apsirengiau ir žiūriu, kad ant riešo atsirado viena pūslelė.
To nesureikšminau, pagalvojau, nejaugi su lygintuvu nusideginau, bet supratau, kad tikrai būčiau pajutęs skausmą. O skausmo nėra, bet pūslė nemaloni, niežtinti, vandeninga ir vis didėjo“, – prisimena jis.
Kitą savaitgalį vėl sugrįžus į ūkį kibo į darbus, pasaugodamas ant riešo atsiradusią pūslę. Po poros dienų rankas nusėjo dar daugiau pūslių, kurias nemaloniai niežėjo, degino:
„Apėmė lengvas šokas, galvojau, gal mano imuninė sistema nusilpusi, gal trūksta kokių vitaminų, gal tikrai su kažkuo turėjau kontaktą, kas gali sukelti alerginę reakciją. Bet bandžiau galvoti ir nesupratau, kas galėjo ją sukelti.“
Neapsaugotas nė vienas
Nieko nelaukęs Tautvydas užsiregistravo pas dermatologą, tačiau per 2-3 savaites iki vizito ir toliau savaitgaliais dirbdavo ūkyje, tad pūslių vis daugėjo – jos atsirado ne tik ant rankų, kurios buvo nusėtos vandeningomis pūslėmis ir pigmentinėmis dėmėmis, bet ir ant blauzdų:
„Apsilankius pas dermatologą jis su humoru man sako: „Kai į laukus eiti, tai nuogi, o kai pas mane, tai apsimuturiavę, kad niekas nieko nepamatytų“. Paklausiau, nuo ko taip yra. Man pasakė, kad yra trys sąlygos, kurias sujungus į vieną vietą gaunamas toks efektas.
Tai yra kontaktas su specifiniu augalu, žole, kuri išskiria iš savęs rūgštis, kurios sąlygoja pigmentinių dėmių, vandeningų pūslių susidarymą. Kita sąlyga yra prakaitas ir dar viena sąlyga – tiesioginiai UV spinduliai.
Sako, net jei savaitgalį dirbau, gal tą pačią dieną ir nebuvo tiesioginės spinduliuotės, bet kitą dieną, pabuvus ant saulės, tose vietose, kur buvo aštresnis tiesioginis kontaktas su augalu, pateko daugiau veikliųjų medžiagų, veikiant saulei atsiranda pigmentinės dėmės. Arba, kaip mano atveju, kai daug kontakto per savaitgalius būdavo, atsirado vandeningos pūslės.“
Tautvydas pažymi, kad kiekvieno imuninė sistema yra unikali ir kintanti, tačiau jei vieną dieną neįvyko tokia nemaloni reakcija, tai dar nereiškia, kad ji negali pasireikšti kitą dieną. Juolab, kad mažai kas žino, kad pastarnokas gali nudeginti odą.
„Dar vienas įdomus faktas, kad pastarnokas yra giminingas su morkomis ir jeigu pas žmogų yra dar jautresnis organizmas, net ir morkų lapai gali sukelti tokią alerginę reakciją“, – pastebi pašnekovas.
Jis priduria girdėjęs, kad panašias reakcijas gali sukelti ir salierai, rūtos ir net pomidorų lapai. Tad dabar Tautvydas pasimokė – ūkyje darbuojasi apsivilkęs drabužius ilgomis rankovėmis, su kelnėmis, kad išvengtų panašių atvejų, nes pūslės užgijo per mėnesį, pigmentinės dėmės išnyko maždaug tik po pusės metų. Jis ragina ir kitus atidžiau elgtis darže ir sode:
„Pirmiausia, ką reikėtų daryti – pradedant kažką naujo auginti internetas šiais laikais yra lengvai prieinamas, todėl reikia ieškoti informacijos, domėtis, galbūt kažkas apie tai yra rašęs, dalinęsis savo patirtimis.
Jeigu kažkokių ekstremalių situacijų su tuo augalu nėra ištikę, reiškia, maža tikimybė, kad tam žmogui, kuris naujai pradėjo auginti augalą, kažkas gali įvykti.“
Tačiau T. Katkevičius sako pasigendantis kokios nors žymėjimo ant augalų, kurie gali sukelti alerginę reakciją, sėklų pakelių. Kaip pats sako, iš geros valios galėtų atsirasti koks nors ženkliukas, įspėjantis apie galimas nemalonias reakcijas.
Augalai, galintys skaudžiai nudeginti
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto biologas Lukas Petrulaitis papasakojo, kas tai per augalas bei kaip elgtis įvykus nelaimingam atsitikimui.
Pasak specialisto, paprastieji pastarnokai dažniausiai sutinkami sausose, apleistose pievose, kuriose vyrauja molingas dirvožemis.
„Paprastasis pastarnokas yra iki 1,5–2 metrų geromis sąlygomis užaugantis žolinis augalas, kuris žydi gelsvai-žaliais žiedais, sutelktais į sudėtinius skėčius. Šis pastarnokas yra lygiai tas pas, kurį mes kartais naudojame savo virtuvėje maistui“, – paaiškino pašnekovas.
Pasak L. Petrulaičio, didelė dalis salierinių (Apiaceae) šeimai priklausančių augalų, kurių žiedai yra sutelkti į skėčius, dažniausiai sukelia vadinamas fotochemines reakcijas, dėl kurių ir atsiranda odos nudegimai.
„Labiausiai tokius nudegimus sukelia paprastasis pastarnokas, Sosnovskio (Heracleum sosnowskyi) ar sibirinis barštis (Heracleum sibiricum).
Tačiau jautresnį žmogų gali nudeginti ir sausose pievose auganti paprastoji morka (Daucus carota), ar darže auginamas salieras (Apium graveolens). Netgi tas pats krapas (Anethum graveolens) labai alergiškam žmogui gali sukelti tokią reakciją“, – sakė L. Petrulaitis.
Šie fotochemines reakcijas sukeliantys augalai, L. Petrulaičio teigimu, yra ypač pavojingi karštomis vasaros dienomis, kai šviečia ryški saulė ir ultravioletinė spinduliuotė veikia stipriau.
„Būtent salierinių šeimos augalų sultyse esantys furanokumarinai, patekę ant odos, reaguoja su joje esančiais baltymais. Ši reakcija vyksta esant stipriam apšvietimui“, – komentavo biologas.
Pašnekovo teigimu, specifinis furanokumarinų kvapas yra dar vienas bruožas, galintis padėti atskirti paprastąjį pastarnoką:
„Karštą vasaros dieną, jeigu tų salierinių augalų yra daug, nuo jų tvyro specifinis furanokumarino kvapas, kurį sunku apibūdinti. Tačiau jeigu jausite lengvą salierų kvapą ore ir aplinkui bus daug pastarnokų, tikrai atpažinsite. Ypač stipriai šis kvapas jaučiamas augalams džiūvant.“
Stipresnė reakcija alergiškiems žmonėms
L. Petrulaitis akcentuoja, kad paprastai šis augalas tokias stiprias reakcijas sukelia ne visiems. Tačiau, pasak specialisto, alergijų turintys žmonės turėtų būti atsargesni.
„Aš asmeniškai kol kas nesu susidūręs su tuo, bet ir nesu alergiškas. Kadangi alergiški žmonės yra gerokai jautresni furanokumarinams, tikrai gali būti rimti nudegimai.
Ta pati laukuose auganti paprastoji morka (Daucus carota) ar krūminis builis (Anthriscus sylvestris) gali labiau alergiškiems žmonėms sukelti fotochemines reakcijas“, – pasakojo pašnekovas.
Anot specialisto, patyrus bet kokių augalų nudegimus reikėtų nesimaudyti ir vengti tiesioginių saulės spindulių, kad šie aplinkos veiksniai dar labiau nedirgintų odos. Jeigu negalavimai nepraeina, L. Petrulaitis pataria nedelsti ir apsilankyti pas gydytoją.
Biologas skuba priminti ir dar vieną, daugeliui tikriausiai geriau pažįstamą pavojingą augalą – Sosnovskio barštį (Heracleum sosnowskyi). Pasak L. Petrulaičio, šis augalas yra pats pavojingiausias, nes turi didžiausią furanokumarinų kiekį ir gali sukelti labai rimtus odos nudegimus.
„Nusideginus Sosnovskio barščiu, reikėtų iškart kreiptis pas gydytoją, nes tie nudegimai gali prilygti trečio laipsnio nudegimams, o tai beveik tas pats kas nusideginti atvira ugnim“, – sako jis.
