„Prieš kelerius metus nutikusi nelaimė, tikriausiai, liks visam gyvenimui kaip gera pamoka. Net ir dabar, nors atrodo, kad išmokau gautą pamoką, vis dar bijau artintis arčiau laužaviečių, kepsninių ar bet kur, kur tik yra ugnies ir žarijų“, – dalinasi laišką atsiuntusi Rasa.
Klaipėdietė sako, kad pasidalinti įspėjimu su kitais ji nusprendė matydama, kaip neatsakingai poilsiavietėje savaitgalį elgėsi šašlykus kepantys turistai.
„Stebėdama kaip žmonės, tarp kurių buvo ir blaivių, ir neblaivių asmenų, neatsakingai elgiasi kurdami kepsninę, vis galvojau apie tą dieną, kai skaudžiai ir pati nusvilau padus. Maža to, į aplinkui lakstančius vaikus su nerimu žiūrėjau lygiai taip pat, tarsi prižiūrėčiau savus.
Nelaimė, apie kurią rašau, nutiko prieš kelerius metus. Tą kartą su draugais gamtoje šventėme Mindaugines, pasitaikė ilgasis savaitgalis, geri orai. Stovyklavietėje, kurioje leidome laiką, buvo laužavietė, kurioje sau ir gaminomės maistą.
Vakare pasidarę dešrainių ėjome linksmintis, šokome, dainavome. Tačiau staiga netikėtai pajutau, kaip per mano padus nuėjo didžiulis karštis, kurį tuoj pat lydėjo ir didelis skausmas. Pradėjusi šokinėti nuo vienos kojos ant kitos pamačiau, kad užlipau ne ant ko kito, o ant vis dar karštų žarijų. Tada dar nežinojau, kad jos gali būti taip įkaitusios net iki 8 valandų.
Aišku, tuoj pat ant padų pasipylė pūslės, nebegalėjau vaikščioti, tad ką kalbėti apie likusias savaitgalio linksmybes. Negana to, pūslės ant padų buvo tokios vandeningos, kad sugrįžusi į namus dar kurį laiką turėjau gyventi lovos režimu.
Tad išmokusi savo pamoką visiems noriu priminti, kad aplink kepsnines, laužavietes ar grilių išliktumėte budrūs, nes niekada negalite žinoti, kas nutiks. O ypatingai kviečiu atidžiau prižiūrėti vaikus ir nerodyti jiems neatsakingo pavyzdžio, kai gaminate maistą kepsninėje!“
Tai būtina žinoti kiekvienam
Patarimais, kad laikas su šeima ar draugais nevirstų tragedija, dalijasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Česūnas.
Pasak specialisto, daugelis nelaimių kyla dėl saugaus atstumo nuo ugnies židinio nesilaikymo. Jis primena, kad kepsninių, šašlykinių, rūkyklų, židinių, kūrenamų kietuoju kuru negalima kurti arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų.
Dujinius kepimo įrenginius galima naudoti ir arčiau pastato. Laužus leidžiama kūrenti tik tam tikslui numatytose laužavietėse. Patys žmonės savavališkai negali įsirengti laužavietės (nebent savo sklype, jeigu tai leidžia vietos savivaldos teisės aktai). Laužavietė neturi būti arčiau nei 30 metrų nuo pastatų.
„Saugaus atstumo nuo pastatų laikymasis yra vienas svarbiausių veiksnių, naudojantis kepsninėmis ir kūrenant laužus“, – pažymi specialistas.
Negalima kūrenti kepsninių ir šašlykinių balkonuose, lodžijose, terasose, nebent tai leidžia gaminio instrukcija (šašlykinės ar kepsninės gamintojas).
Ypač atsargiai reikia elgtis su degiuoju skysčiu. A. Česūnas įspėja: „Svarbiausia – jo negalima pilti į ugnį. Degųjį skystį reikia naudoti pagal gamintojo instrukciją, kuri visada būna ant degaus skysčio buteliuko – ją būtina atidžiai perskaityti. Tačiau juk žinome, kad žmonės degųjį skystį, dažnai neskaitę instrukcijos, tiesiog „iš akies“ ima ir užpila ant malkų ar anglių.
Tokiu atveju pagrindinis pavojus tyko, jeigu to skysčio užpilama per daug. Tada staigiai užsidega ir gali „šauti“ vadinamasis liepsnos pliūpsnis. O jo metu gali apdegti ir šalia stovintys žmonės.“
Degiojo skysčio instrukcijose nurodyta ir šio skysčio paskirtis, ir kaip jį naudoti: vienais atvejais reikia užpilti ir palaukti, kol jis įsigers, kitais – galima kurti iš karto. Tačiau svarbiausia, pasak A. Česūno, neviršyti instrukcijoje nurodyto užpilamo skysčio kiekio.
Svarbu nelaikyti degaus skysčio buteliuko arti kaitros šaltinio. Šiemet jau buvo vienas nelaimingas atvejis, kurį sukėlė degusis skystis. Poilsiavietėje prie Kauno marių, Kaišiadorių rajone, šalia kūrenamo laužo sprogo degiojo skysčio butelis ir moteriai nudegino rankas ir nugarą.
Iš asmeninės patirties specialistas pataria – ugnies įdegimo metu šalia ugnies židinio turi būti kuo mažiau žmonių. Kitaip tariant, užpylus degiojo skysčio ir jį įdegant reikia žiūrėti, kad šalia nebūtų vaikų, kitų asmenų, gyvūnų. Vaikams turi būti skiriamas ypatingas dėmesys: jų jokiu būdu negalima palikti vienų šalia ugnies šaltinio – besikūrenančios kepsninės ar laužo.
Kaip įsitikinti, kad būsime saugūs?
Kokia kepsninė saugiausia? „Uždaro tipo kepsninės yra saugesnės, nes kyla mažesnis pavojus, bet tiek su viena ar kita tam tikra pavojaus rizika išlieka“, – pastebi pareigūnas.
Jeigu kilo gaisras, A. Česūnas pataria pirmiausia ugnį bandyti gesinti parankinėmis priemonėmis – tai gali būti žemė, smėlis, vanduo.
„Jokiu būdu negalima palikti įkurtos kepsninės be priežiūros. Baigę kepti mėsą būtinai užgesinkite kaitros židinį arba palaukite, kol anglys pačios užges. Rekomenduojama iki paros laiko jų niekur iš kepsninės neišpilti – būtent tiek laiko reikia, kol anglys visiškai atšąla. Yra ne kartą pasitaikę, kad per anksti išpiltos žarijos tapo gaisro priežastimi“, – sako A. Česūnas.
Specialistas pataria rimtai įvertinti ir vėjo faktorių, ypač atviroje vietoje kūrenamų kepsninių ar laužų.
„Vėjas labai lengvai gali iš kepsninės ar laužo išpūsti žiežirbą, ją nunešti ir, esant palankioms sąlygoms, uždegti miško paklotę, žolę, šieną. Todėl, jei pučia stiprus vėjas, kepsninių ar laužų geriau nekūrenti“, – pataria A. Česūnas.
Šiemet ugniagesiai gelbėtojai daugiau kaip 10 kartų vyko gesinti nuo kepsninių kilusių gaisrų. Nuo kepsninės užsidegė namo stogas, nuo šašlykinių buvo užsidegusi žolė, dar kitur – medinė malkinė, šiltnamis. Ugniagesiams teko skubėti gesinti šašlykinės ir gyvenamojo namo terasoje, kuri naudota nesilaikant saugaus atstumo nuo pastato.
