Kęstutis Videikis dirba vairavimo instruktoriumi ir vairuotojų mokytoju nuo 2007 metų, tačiau jam tas laikas prabėgo nepastebimai.
„Dirbu jau 17 metų, atrodo, daug laiko, bet jaučiasi taip lyg pradėjau dirbti prieš kokius metus. Labai patinka vairavimas ir jo mokymo metodikos bei vairavimo mokymo inovacijos“, – pasakoja K. Videikis.
Anot jo, 2007 metais mažai kas norėjo mokytis vairuoti su automatine pavarų dėže, bet dabar situacija jau kitokia, jis mano, kad einame link Amerikos pavyzdžio, kai ten daugiau nei 90 proc. vairuoja automobilius su automatine pavarų dėže.
Kalbėdamas apie dažniausiai pasikartojančias mokinių klaidas, K. Videikis pabrėžia, jog mokiniai skiria per mažai laiko pasiruošimui.
„Mokiniai tikrai gali gerai pasiruošti teorijos egzaminui, bet čia darbo reikia įdėti apie 50 valandų kantraus mokymosi, pasitelkiant gyvas pamokas, online mokymus, KET skaitymą ir analizavimą bei testų sprendimą. Tačiau realybė tokia, kad daug mokinių eina laikyti „Regitros“ teorijos egzamino menkai pasiruošę. Kai kurie pasimoko tik 10 valandų ir galvoja, kad jiems pasiseks“, – dalinasi instruktorius.
Analizuojant praktikos egzaminus, vairavimo instruktoriui labiausiai gaila, jog tie mokiniai, kurie gerai išmokę taisykles neišlaiko praktikos egzamino „Regitroje“, o menkiau pasiruošę – išlaiko.
„Žinoma, reikia pasidžiaugti kai kurių sėkme, bet labai gaila gerai išmokusių vairavimo paslaptis mokinių, kurie neišlaiko egzamino dėl kokios nors menkos klaidos. Nesakau, kad „Regitros“ darbuotojai blogai dirba savo darbą ir nesąžiningai vertina mokinių gebėjimus. Paprasčiausiai koją pakiša nesugebėjimas susikaupti ir emocijų nevaldymas“, – sako K. Videikis.
Tarp dažniausiai pasitaikančių klaidų išskyrė šias: parkavimo manevrų netinkamas atlikimas, užvažiavimas ant ištisinės linijos, tinkamo greičio nepasirinkimas, netinkamas situacijos įvertinimas, pavojingos situacijos sukėlimas, netinkamas eismo juostos pasirinkimas, kitų eismo dalyvių nematymas ir žvalgymasis.
Palygino Lietuvos „Regitrą“ ir Singapūro atitinkamą įstaigą
Komentuodamas „Regitros“ darbą, K. Videikis džiaugiasi, jog ji žengusi į priekį bei patobulėjusi, o taip pat palygino ir su Singapūro egzaminavimo centrais.
„Mūsų „Regitra“ patobulėjusi, egzaminuotojai jau moka gražiai bendrauti ir bendradarbiauti vairavimo egzamino metu su egzaminuojamuoju. Prieš keletą dienų grįžau iš Singapūro, ten aplankiau didžiausią jų vairavimo mokyklą ir egzaminavimo centrą. Singapūre vairavimo mokyklos pastatas penkių aukštų su elevatoriais, vairuotojų mokymo aikštelė per tris aukštus, vienoje vietoje laikomas egzaminas ir mokomasi vairuoti“, – prisiminė K. Videikis.
Pasak jo, ten egzaminuoja policijos darbuotojas, o moko vairavimo mokykla.
„Vienoje vietoje susigrūdę labai daug žmonių, vieni laiko teorijos egzaminą, kiti praktikos egzaminą, kiti laukia vairavimo praktinės pamokos, kiti laukia vairuotojo pažymėjimo. Bendravau tiek su egzaminuotojais tiek su vairuotojų mokytojais. Mačiau teorijos egzaminų sales, tai galiu pasakyti, kad jos prasčiau įrengtos nei „Regitros“, tiesiog kompiuteriai sumesti ant stalų. Vertinant Singapūro išsivystymą, inovacijas ir pažangą, galiu pasakyti, kad Lietuvos „Regitra“ yra pažangesnė. Tad didžiuokimės tuo, ką turime“, – dalinasi K. Videikis.
Tačiau pabandęs spręsti Singapūre testą, instruktorius pastebėjo, kad ten teorijos klausimams naudoja paveikslėlius ir video užduotis. Pasak jo, jis jau rekomendavo „Regitrai“ atnaujinti teorijos egzamino klausimus ir įvesti ne tik foto klausimus, bet ir video.
Patarimai prieš laikant vairavimo egzaminą
Kęstutis Videikis pasidalino patarimais prieš laikantis vairavimo egzaminą.
„Prieš vairavimo egzaminą siūlyčiau būti pabandžius važiuoti ne tik su vienu automobiliu ar vairavimo instruktoriumi, bet bent jau su dvejais ar trejais. Gal pabandę važiuoti su kitu automobiliu ar instruktoriumi pamatysite, kad prastai jaučiatės su kitu žmogumi bei automobiliu ir taip pasitreniruosite priprasti prie naujo asmens ir naujo automobilio“, – sako jis.
Pašnekovas primena, kad baigus vairavimo mokyklą ir užsiregistravus egzaminui kartais laukia eilė, o iki egzamino lieka mėnuo ar daugiau. Instruktorius primena: gali dingti žinios ir įgūdžiai, tad būtina praktikuotis.
„Nereikia daryti pertraukų. Spręskite KET testus, vairuokite bent po du kartus per savaitę su instruktoriumi. Prieš laikant egzaminą nepalikite gurgiančio pilvo, nes organizmui dorojantis su stresu reikia kalorijų, gliukozės – tiktų bananas, šokoladas, bandelė, palepinkite save, aišku, cepelinų su spirgais gal nevertėtų prisikirsti“, – juokiasi K. Videikis.
Neretai baigiant vairavimo kursą tenka pasiimti ir papildomų pamokų. Pasak K. Videikio, problema yra su nesąžiningomis vairavimo mokyklomis.
„Padaro mažą kursų kainą ir tada verčia mokinį pirkti dar kokias 10 ar net 15 papildomų vairavimo pamokų už nepigiai. Aš savo vairavimo mokykloje esu pasakęs instruktoriams, kad mokinį iki „Regitros“ egzamino privalome paruošti per 30 privalomų akademinių valandų, o papildomai jau mokinys pats nusprendžia, ar jam reikia dar. Nebent mokinys per paskutinę vairavimo pamoką vairavimo mokykloje padaro kritinių klaidų ir tikrai yra dar prastai pasirengęs, tuomet privalo nusipirkti papildomų pamokų“, – aiškina vairavimo instruktorius.
Apie „Regitros“ skelbiamas naujoves naudinga žinoti
Neseniai „Regitra“ perspėjo apie pakeitimus, štai, kokie jie.
Elektrinis paspirtukas, kaip ir bet kokia kita elektrinė priemonė, pavyzdžiui, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis ir kt., nuo 2024 metų sausio 1 d. yra vadinama elektrine mikrojudumo priemone.
Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja dalimi, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims – tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą.
Gyvenamojo namo kieme elektrine mikrojudumo priemone važiuojančių asmenų amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų asmenis privalo prižiūrėti suaugęs asmuo. Galingesnė mikrojudumo priemonė turi būti registruojama.
Į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašiai transporto priemonei, kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 1 kW ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h ir kuri negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos visos motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas), o šios transporto priemonės vairuotojas vykdo Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Taisyklėse motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus.
Elektrinė mikrojudumo priemonė – vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm. Neįgaliųjų vežimėliai prie elektrinių mikrojudumo priemonių nepriskiriami. Nuo 2024 m. sausio 1 d. artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti nebe prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, o prieš pėsčiųjų perėją.
Teksto autorė: praktiką atliekanti Gabrielė Orševskytė.
