Daugiausiai vietų Seime iškovojusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderis Andrius Kubilius pirmadienį Seime pasirašė susitarimą dėl valdančiosios koalicijos formavimo su Tautos prisikėlimo partijos, Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) bei Liberalų sąjūdžio vadovais.
A. Kubilius tikina, jog naujai susiformavusi koalicija sieks kelių esminių uždavinių įgyvendinimo: atlikti dabartinės situacijos auditą, inicijuoti antikrizinių veiksmų planą, imtis priemonių kovai su korupcija.
A. Kubilius sako tikįs, kad tokiam veiksmų planui pritars ir socialdemokratai.
Keturių partijų pirmininkai deklaruoja gerai suvokiantys „Lietuvai iškilusius iššūkius besivystančios globalios finansų ir rinkų krizės sąlygomis“. „Šalies ir Lietuvos žmonių padėtį apsunkina tai, kad laiku nebuvo imtasi būtinų prevencinių priemonių krizinių reiškinių pasekmėms švelninti, dėl ko susidarė milijardiniai deficitai valstybės ir „Sodros“ biudžetuose bei tikėtinas staigus nacionalinio produkto prieaugio mažėjimas“, - rašoma bendrame Andriaus Kubiliaus, Arūno Valinsko, Eligijaus Masiulio ir Artūro Zuoko pareiškime dėl koalicijos formavimo.
Anot jų, susidariusi padėtis valstybės reikalauja neatidėliotinų permainų ir atsakingų politinių jėgų sutarimo dėl antikrizinio veiksmų plano parengimo bei įgyvendinimo. Dokumente partijų pirmininkai pažadėjo gyventi taupiai ir atsakingai naudoti valstybės pinigus.
Apie A. Valinską kaip Seimo pirmininką
Tautos prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas neatmeta galimybės užimti Seimo pirmininko postą. „Mes nei pretenduojam, nei nepretenduojam. Mes esame koalicijoje antroji partija pagal dydį. Viską lems derybos. Darbas prasidės nuo rytojaus. Klausimas dėl mano asmens kol kas lieka atviras“, - teigė A. Valinskas ir pridūrė, jog tarp partijų lyderių yra sutarta dėl bendros vidinės nuostatos, kad koalicijos bendras darbas yra aukščiau už kiekvienos partijos interesus.
Konservatorių lyderis A. Kubilius tvirtina dar nepradėjęs svarstyti klausimo dėl A. Valinsko kandidatūros Seimo pirmininko postui užimti. „Per ankstyvas klausimas. Aš sutinku su A. Valinsku. Bus remiamasi labai aiškiomis proporcijomis. Aš tikrai nematau problemų rasti sprendimą ir nematau problemų dėl A. Valinsko asmens“, - sakė A. Kubilius.
Apie biudžeto projekto peržiūrėjimą
A. Kubilus tvirtina, jog naujai susiformavusi koalicija imsis iš esmės peržiūrėti biudžeto projektą. Tą, anot A. Kubiliaus, padaryti būtina siekiant tiek įveikti ekonominę krizę, tiek užtikrinti fiskalinį stabilumą.
A. Kubilius sako, jog bus būtina taupyti valstybės lėšas, ieškoti, iš kur gauti papildomų pinigų, ir neatmeta galimybės, jog tam gali prireikti ir radikalių priemonių: vienas iš planų – atsisakyti lengvatų, kurių panaikinimas leistų sutaupyti apie 2 mlrd. litų.
Konservatorių lyderis priduria, jog, nepaisant to, visomis išgalėmis bus saugomos visos socialinės išmokos. „Mažindami valstybės išlaidas ir taupydami, mes tikrai saugosime visas socialines išmokas ir socialiai jautrias išlaidas. Manome, kad yra nemažai kitų išlaidų valstybės biudžete, kurias galima drąsiai mažinti – visų pirma biurokratinio aparato dydis“, - sako jis. Taip pat svarstoma skirti mažiau lėšų vyriausybinių pastatų renovacijai.
Pasak A.Kubiliaus, taip pat bus peržiūrima, ar tinkamai organizuojami viešieji pirkimai. Jo teigimu, dėl netinkamai vykdomų viešųjų pirkimų konkursų dabar be reikalo išleidžiama iki trečdalio lėšų.
E. Masiulis teigia, jog reikės iš naujo peržvelgti pačią mokesčių sistemą. „Dar vienas resursas – įvairios mokestinės lengvatos. Atėjo laikas peržiūrėti įstatymus, kurie nustatė įvairias PVM lengvatas, ir pasižiūrėti, ar šiandien egzistuojanti mokesčių sistema yra teisinga“, - aiškina E. Masiulis.
Apie nacionalinio susitarimo būtinybę
Šiandien premjeras ir socialdemokratų lyderis Gediminas Kirkilas pareiškė, kad būsimoji nauja koalicija ilgai negyvuos. Į tai A. Kubilius konferencijos metu atkirto, kad nesiims prognozuoti būsimos Vyriausybės ilgaamžiškumo, kadangi jai teks priimti ir nepopuliarių sprendimų siekiant ištraukti Lietuvos ekonomiką iš krizės.
„Mes tikrai nemanom, kad krizės Lietuvoje nėra, ir manom, kad ji gali būti dar stipresnė. Dabar reikia imtis konkrečių veiksmų, kurie gali būti ir nepopuliarūs. O juos darant nebus laiko galvoti apie tai, kiek mes išliksim“, - kalbėjo TS-LKD lyderis ir pridūrė, kad krizė yra tas metas, kuris priverčia visus susivienyti.
Anot A. Kubiliaus, ieškant būdų iš krizinės situacijos šalyje, būtų galima pasinaudoti Airijos pavyzdžiu. Prieš kelis dešimtmečius ten vyriausybė ėmėsi telkiančios lyderystės vaidmens, kurio, A. Kubiliaus teigimu, Lietuvai dabar ir labiausiai stinga. Airijos valdantieji pasiūlė veiksmų planą ir pateikė pasirašyti visoms partijoms, darbdavių asociacijoms ir profsąjungoms.
Apie būsimus ministrus
Partijų vadovai nenorėjo kalbėti apie ministrų postų dalybas. Paklausus, ar buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris yra kandidatas į teisingumo ministrus, A. Valinskas atsakė trumpai: „jis yra aukščiausios kategorijos teisininkas, bet jis nėra kandidatas, ir šio klausimo nėra prasmės daugiau svarstyti“.
Sulaukęs daugiau panašių klausimų, Tautos prisikėlimo partijos vadas atsakė, kad yra pernelyg anksti kalbėti apie tokius dalykus. „Nepradėkim viešai ne tik dalintis portfelių, bet ir vardinti žmones“, - sakė A. Valinskas.
****
Seimo rinkimų antrajame ture TS-LKD laimėjo 26 mandatus. Su 18 daugiamandatėje apygardoje gautų mandatų jie turės 44 vietas Seime.
Tautos prisikėlimo partija, antrajame ture gavusi 3 mandatus, su daugiamandatėje gautomis vietomis turės 16 vietų Seime.
Lietuvos liberalų sąjūdis gavo 6 mandatus, su 5 laimėtais daugiamandatėje jie turės 11 vietų Seime.
Liberalų ir centro sąjunga, antrajame ture gavusi 3 mandatus, su daugiamandatėje gautais 5 turės 8 vietas Seime.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
