Tai jis pareiškė, kai Ukrainos prezidentas Petro Porošenka Briuselyje pasirašė laisvosios prekybos ir politinio bendradarbiavimo susitarimą su Europos Sąjunga (ES).
„Tokio pobūdžio rimto dokumento pasirašymas, žinoma, yra kiekvienos valstybės suvereni teisė“, - sakė G.Karasinas naujienų agentūrai „Intefax“.
„Ukrainos ir Moldovos (asociacijos sutarčių su ES) pasirašymo pasekmės neabejotinai bus rimtos, tačiau reikia ne apsiriboti bendrais žodžiais, o įvertinti, kuo tai išsilies, kad ateityje būtų išvengta įvairaus pobūdžio nesusikalbėjimų ir įtarimų“, - pridūrė diplomatas.
Pasak G.Karasino, „svarbu, kad šalys, pasirašiusios šį dokumentą, gerai suprastų, kaip tai paveiks santykius ne tik su Europos Sąjunga, bet ir su kitomis partnerėmis, įskaitant Rusiją, nes ir Ukraina, ir Moldova yra pasirašiusios susitarimus dėl laisvosios prekybos zonos Nepriklausomų Valstybių Sandraugoje, kurie tebegalioja“.
„Beje, ir Gruzija, pareiškusi apie pasitraukimą iš NVS, liko daugelio sutarčių, kurios jai naudingos, dalyve“, - pabrėžė viceministras.
Jis pažymėjo, jog Maskva ne kartą siūlė surengti konsultacijas įvertinti visas asociacijos sutarčių pasirašymo pasekmes.
„Šių mūsų raginimų tuomet neišgirdo nei mūsų partneriai Kijeve ir Kišiniove, nei Briuselis, ir mus labai nuvylė tokia reakcija į mūsų pasiūlymus“, - aiškino jis.
Maskvos remtas buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pernai lapkritį paskutinę minutę atsisakė pasirašyti asociacijos susitarimą, pasirinkęs glaudesnius ryšius su Rusija. Šis jo žingsnis išprovokavo ne vieną mėnesį trukusius proeuropietiškus protestus, kurie galiausiai vasarį privertė jį atsistatydinti ir ieškotis prieglobsčio Rusijoje.
Netrukus po to Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, o šis jos žingsnis išprovokavo tarptautinį pasmerkimą ir paskatino Jungtines Valstijas bei ES imtis prieš Maskvą sankcijų.
Gruzija pasirinko demokratiją ir negrįžtamą integraciją su Europa, sako premjeras
Gruzija penktadienį pasirašė sutartį dėl politinės asociacijos ir laisvosios prekybos su Europos Sąjunga (ES), žyminčią istorinį atotrūkį nuo Rusijos.
Ši sutartis toli graži nereiškia visavertės Gruzijos narystės Bendrijoje, tačiau suteikia galimybę glaudesnei ekonominei integracijai ir galimybę giliau žengti į 500 mln. piliečių turinčios ES rinkas.
„Gruzijos žmonės pasirinko demokratiją, reformas ir negrįžtamą europinės integracijos kelią“, – Gruzijos premjeras Iraklis Garibašvilis sakė ES lyderiams per viršūnių susitikimą Briuselyje.
Tuo tarpu šios šalies prezidentas Georgijus Margvelašvilis pareiškė, kad asociacijos sutarties pasirašymas sustiprins demokratiją Gruzijoje ir atneš gerovę jos žmonėms.
„Asociacijos sutartis atneš gerovę Gruzijai ir jos žmonėms, stiprins demokratijos institutus, sukurs dar atsakingesnę vyriausybę. sutartis reikšmingai ir teigiamai atsispindės visose ekonomikos, turizmo, ekologijos srityse“, – G.Margvelašvilis sakė per saugumo konferenciją Juodosios jūros kurorte Batumyje.
„Pradedame naują procesą, kurį palaiko visa liaudis“, - pridūrė jis.
Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį pasirašė istorines asociacijos sutartis su Ukraina, Gruzija ir Moldova, šioms trims posovietinėms respublikoms žvelgiant į ateitį Europoje, o ne su senaisiais šeimininkais Maskvoje.
„Tai didi diena Europai... Europos Sąjunga šiandien kaip niekada anksčiau stovi su jumis petys į petį“, - sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) per pasirašymo ceremoniją, kurioje dalyvavo Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, Gruzijos vyriausybės vadovas Iraklis Garibašvilis ir Moldovos premjeras Iurie Leanca (Jurijė Leankė).
Savo ruožtu Ukrainos lyderis pareiškė, kad europinių svajonių įgyvendinimas brangiai atsiėjo jo šaliai.
„Per pastaruosius mėnesius Ukraina sumokėjo didžiausią galimą kainą, kad išsipildytų jos europinės svajonės“, - sakė P.Porošenka per sutarties pasirašymo ceremoniją.
Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartimis šioms šalims siūlomi glaudesni ekonominiai ir politiniai ryšiai su 28 valstybių bloku, kurie galiausia gali virsti naryste Bendrijoje.
ES ši penktadienio ceremonija žymi bent jau dalinę sėkmę dėl jos Rytų partnerystės politikos, kuri, kaip buvo sumanyta iš pradžių, taip pat turėjo apimti Armėniją, Azerbaidžaną ir Baltarusiją, nors jos vėliau pakeitė taktiką – dėl Rusijos spaudimo ir meilikavimo.
Rytų partnerystės politiką 2009 metais inicijavo Lenkija ir Švedija, netrukus po to, kai daugelis buvusių komunistinių centrinės Europos valstybių įstojo į ES, – kad pasiūlytų glaudesnius ryšius toliau į rytus esančioms jų kaimynėms.
Neišvengiamai tai virto virvės traukimo varžybomis, ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas darė visa, kad Ukraina, Gruzija ir Moldova nepasirašytų šių sutarčių, net skaudžių sankcijų kaina.
Sutartimis siūloma bendradarbiavimo struktūra, apimanti įvairias ekonomikos ir politikos sritis, tokias kaip energetika, vizos ir užsienio politika, palaikoma teismų nepriklausomybė ir skatinamos pilietinės visuomenės normos per įstatymo valdžią ir korupcijos išgyvendinimą.
Su asociacijos sutartimis susijusiomis prekybos sutartimis siekiama suteikti trims minimoms valstybėms geresnę prieigą prie ES vieningosios rinkos – didžiausios pasaulyje ir turinčios maždaug 500 mln. vartotojų.
Ekonominė nauda, įsipareigojimai dėl reformų
Ukrainai šio dokumento pasirašymas gali 1 mlrd. eurų padidinti jos eksporto apimtis, padėti šalies plieno, tekstilės ir maisto pramonės šakoms ir sumažinti jos priklausomybę nuo Rusijos rinkos, rodo ES tyrimas.
Sunkius laikus išgyvenanti Ukrainos ekonomika gali papildomai augti 1 proc. - tai būtų didžiulis pasiekimas vyriausybei, siekiančiai stabilizuoti chaotiškus valstybės finansus, pažymima studijoje.
Kalbant apie naudą, kurią gaus ES, ji bus labiau ilgalaikė ir priklausys nuo to, kiek sėkmingi bus šie susitarimai.
Bendrijai teks imtis ilgalaikių pastangų stengiantis padėti šioms šalims įgyvendinti skausmingas, bet būtinas reformas, ypač energetikos sektoriuje, kad Rusija turėtų mažiau svertų jas spausti, sakė Judy Dempsey (Džudi Dempsi) iš Briuselyje įsikūrusio Carnegie (Karnegio) centro Europoje.
Mainais į ES pagalbą ir dosnumą šios trys šalys turės vykdyti griežtą reformų darbotvarkę. Tai tikriausiai pareikalaus permainų, kurios turės rimtų politinių ir socialinių pasekmių.
Artėjant asociacijos sutarčių pasirašymui ES santykiuose su Rusija kilo rimčiausia priešprieša nuo Šaltojo karo laikų, kurią išprovokavo įvykiai Ukrainoje - geopolitiniu požiūriu strategiškai svarbioje valstybėje, turinčioje 45 mln. gyventojų.
Maskvos remtas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pernai lapkritį spaudžiamas Rusijos paskutinę minutę atsisakė pasirašyti asociacijos susitarimą. Šis jo žingsnis išprovokavo ne vieną mėnesį trukusius proeuropietiškus protestus, kurie galiausiai vasarį privertė jį atsistatydinti ir ieškotis prieglobsčio Rusijoje.
Naujoji vyriausybė Kijeve pareiškė ryžtą užbaigti sutarties pasirašymą. Tuo tarpu V.Putinas skubiai aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą ir pagrasino surengti karinę intervenciją Ukrainos rytuose, jeigu kils grėsmė ten gyvenantiems etniniams rusams.
Nuo balandžio vykstantys susirėmimai tarp vyriausybinių pajėgų ir prorusiškų separatistų šalies rytuose jau pareikalavo daugiau nei 400 gyvybių.
Nors atrodo, kad Maskva susitaikė su šių trijų valstybių „netekimu“, ji įspėjo, kad imsis priemonių sumažinti žalą jos ekonominiams interesams, išskirdama galimą ES pagamintų ir dabar atpigsiančių prekių antplūdį per Ukrainą.
Bendrija, siekdama išsklaidyti tokius Maskvos būgštavimus, sutiko kito mėnesio pradžioje politiniu lygiu surengti derybas trišales derybas su Maskva ir Kijevu aptarti galimą ES ir Ukrainos asociacijos sutarties pasirašymo poveikį Rusijos ekonomikai.
Briuselis tvirtina, kad asociacijos susitarimai naudingi Rusijai, nes jie sustiprins jos kaimynių ekonomiką, o tai savo ruožtu leis Rusijai padidinti eksportą į tas šalis.
Tačiau pasirašiusios asociacijos susitarimus, šios šalys jau nebegalės prisijungti prie aktyviai Maskvos propaguojamos Eurazijos ekonominės sąjungos, turinčios vėl suburti buvusias Sovietų Sąjungos respublikas.
„Tai nesuderinama“, - pažymėjo vienas ES pareigūnas.
Ukrainos prezidentas Porošenka tikisi greito asociacijos sutarties ratifikavimo ES šalyse
Ukrainos premjeras Petro Porošenka išreiškė viltį, kad Europos Sąjungos (ES) šalys kiek įmanoma greičiau ratifikuos penktadienį jo pasirašytą asociacijos su Bendrija sutartį.
„Tikimės, kad ratifikacija Europos sostinėse irgi greitai įvyks“, – jis sakė per ceremoniją, kurios metu asociacijos su ES sutartis pasirašė Ukraina, Gruzija ir Moldova.
Pasak P.Porošenkos, Ukraina, kurios rytinius regionus krečia prorusiškų separatistų sukilimas, o Krymo pusiasalį kovą aneksavo Rusija, per pastaruosius mėnesius „sumokėjo didžiausią kainą“, kad Kijevo siekiai integruoti su Europa taptų tikrove.
Prezidentas pabrėžė, kad Ukraina taps ES nare, kai „bus tam visiškai pasiruošusi“.
P.Porošenka sakė, kad asociacijos sutarties pasirašymas atvers kelią modernizuoti Ukrainą pagal europinius standartus. Tačiau jis perspėjo, kad šis dokumentas numato „bendrą atsakomybę“.
„Politinės asociacijos fone laukiame, kad Europos Sąjunga darys viską, kad palaikytų mūsų suverenų pasirinkimą, gintų Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą“, – aiškino Ukrainos lyderis.
Sakydamas, kad šios sutarties pasirašymas yra istorinis žingsnis Ukrainai, P.Porošenka pabrėžė, kad jis taikomas visai šaliai, įskaitant Krymą.
Per ceremoniją P.Porošenka pademonstravo šratinuką su užrašu „Ukrainos ir ES asociacija, Vilnius, 2013“ ir pažymėjo, kad sutarties pasirašymas įvyko nepaisant visų sunkumų, turėdamas omenyje savo pirmtako Viktoro Janukovyčiaus atsisakymą pasirašyti tą dokumentą per praeitų metų lapkritį Lietuvos sostinėje vykusį ES viršūnių susitikimą.
Tas žingsnis Ukrainoje išprovokavo masinius proeuropietiškų aktyvistų protestus, nulėmusius Kremliaus palaikomo V.Janukovyčiaus administracijos žlugimą.
Ukrainos prezidentas sutartį su ES pasirašė parkeriu iš Vilniaus viršūnių susitikimo
Ukrainos prezidentas Petro Porošenko istorinę sutartį su Europos Sąjunga (ES) penktadienį pasirašė parkeriu iš Vilniaus viršūnių susitikimo, kuriame pernai lapkritį jo pirmtakas atsisakė patvirtinti susitarimą, tuo sukeldamas krizę šalyje.
Parkerį, kuris buvo skirtas lapkritį vykusiam Vilniaus Rytų partnerystės viršūnių susitikimui, Ukrainos vadovui padovanojo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, BNS sakė Lietuvos diplomatai.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad penktadienį įvyksiantis asociacijos sutarties su Europos Sąjunga pasirašymas yra „istorinė diena“, kuri žymi naują pradžią šiai buvusiai sovietinei šaliai po ne vienus metus trukusio politinio nestabilumo.
Susitarimas, kuris įtvirtins glaudesnius politinius ir ekonominius ryšius su ES, siūlo „absoliučiai naują perspektyvą mano šaliai... tai istorinė diena, svarbiausia diena po nepriklausomybės“ atgavimo 1991-aisiais, sakė P.Porošenka, atvykęs į sutarties pasirašymo ceremoniją Briuselyje.
Ukraina pasinaudos „galimybe modernizuotis“, sakė prezidentas, pabrėždamas taikos ir saugumo svarbą jo šalies ir viso regiono ateičiai.
Šus susitarimas „demonstruoja ES solidarumą“, pridūrė P.Porošenka.
ES lyderiai asociacijos sutartis su Ukraina, Gruzija ir Moldova pasirašys apie 7 val. Grinvičo (10 val. Lietuvos) laiku.
Asociacijos sutartys su Ukraina, Moldova ir Gruzija – tik kelio pradžia, sako ES lyderiai
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) ir Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) pareiškė, kad penktadienį pasirašytos Europos Sąjungos (ES) Asociacijos sutartys su Moldova, Gruzija ir Ukraina nėra paskutinė bendradarbiavimo stadija.
„Ši sutartis – ne finalinė mūsų bendradarbiavimo stadija. Trys jūsų šalys toliau dės pastangas dėl visuomenės transformavimo, demokratijos didinimo ir ekonomikos modernizavimo – sakė H.Van Rompuy.
„Tai reikia vertinti kaip kelio pradžią“, – pažymėjo J.M.Barroso.
H.Van Rompuy pabrėžė, kad glaudesni politiniai ir ekonominiai ryšiai Ukrainai suteiks daugiau stabilumo ir klestėjimo. Drauge jis pažymėjo, kad toks bendradarbiavimas gali remtis tik bendromis vertybėmis.
Kalbėdamas apie saugumo ir gynybos situaciją, J.M.Barroso pabrėžė, kad ES palaiko Ukrainą, Moldovą ir Gruziją, kurios turi problemų santykių su Rusija srityje.
„Turite mūsų paramą ir solidarumą, ir jūsų teritorinio vientisumo ... pripažinimą“, – sakė H.Van Rompuy, kuris pabrėžė, jog ES yra pasirengusi bendradarbiauti su Maskva, kad būtų pašalinti visi galimi nesusipratimai.
Europos Komisijos pirmininkas savo ruožtu pažymėjo, kad Asociacijos sutartys suteikia galimybę trims minimoms valstybėms vykdyti reformas ir eiti transformacijos į klestinčias demokratijas keliu.
„Mūsų laukianti užduotis – didelė. Kad pasiektume sėkmę, mums reikia stiprios politinės valios“, – sakė J.M.Barroso.
Jis taip pat pabrėžė, jog visoms trims valstybėms būtina atkreipti ypač didelį dėmesį į teismų sistemos reformą, valstybės valdymo gerinimą ir kovą su korupcija, kad reformų procesas taptų negrįžtamas.
„Šios sutartys yra už kažką, o ne prieš kažką“, – pabrėžė J.M.Barroso.
Ukraina, Gruzija ir Moldova pasirašys istorinius susitarimus su ES
Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį pasirašys istorinius asociacijos susitarimus su Ukraina, Gruzija ir Moldova, šioms trims posovietinėms respublikoms žvelgiant į ateitį Europoje, o ne su senaisiais šeimininkais Maskvoje.
Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartimis šioms šalims siūlomi glaudesni ekonominiai ir politiniai ryšiai su 28 valstybių bloku, kurie galiausia gali virsti naryste Bendrijoje.
ES šios penktadienio ceremonijos žymi bent jau dalinę sėkmę dėl jos Rytų partnerystės politikos, kuri, kaip buvo sumanyta iš pradžių, taip pat turėjo apimti Armėniją, Azerbaidžaną ir Baltarusiją, nors jos vėliau pakeitė taktiką – dėl Rusijos spaudimo ir meilikavimo.
Rytų partnerystės politiką 2009 metais inicijavo Lenkija ir Švedija, netrukus po to, kai daugelis buvusių komunistinių centrinės Europos valstybių įstojo į ES, – kad pasiūlytų glaudesnius ryšius toliau į rytus esančioms jų kaimynėms.
Neišvengiamai tai virto virvės traukimo varžybomis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas darė visa, kad Ukraina, Gruzija ir Moldova nepasirašytų šių sutarčių, net skaudžių sankcijų kaina.
Sutartimis siūloma bendradarbiavimo struktūra, apimanti įvairias ekonomikos ir politikos sritis, tokias kaip energetika, vizos ir užsienio politika, palaikoma teismų nepriklausomybė ir skatinamos pilietinės visuomenės normos per įstatymo valdžią ir korupcijos išgyvendinimą.
Su asociacijos sutartimis susijusiomis prekybos sutartimis siekiama suteikti trims minimoms valstybėms geresnę prieigą prie ES vieningosios rinkos – didžiausios pasaulyje ir turinčios maždaug 500 mln. vartotojų.
Ukraina pasirašys istorinę sutartį su ES
Vakarų šalių palaikomas Ukrainos naujasis lyderis penktadienį pasirašys istorinę sutartį su Europos Sąjunga (ES), tokiu žingsniu susilpnindamas Maskvos įtaką Kijevui.
Tuo tarpu prorusiški separatistai rytų Ukrainoje paleido keturis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojus, kuriuos laikė 31 dieną.
Maištingoje Donecko srityje keturi ESBO misijos nariai atvyko į vieną viešbutį penktadienį paryčiais. Jie atrodė pavargę ir įsitempę, taip pat atsisakė kalbėtis su žurnalistais.
Dar keturi pagrobti ESBO stebėtojai tebėra laikomi kažkur rytų Ukrainoje.
Sutartis su ES, kurią prezidentas Petro Porošenka pasirašys Briuselyje, suteiks galimybę siekti visavertės narystės Bendrijoje, taip pat padės mažinti Rusijos įtaką Ukrainoje.
Asociacijos su ES sutartis buvo vienas iš pagrindinių veiksnių, išprovokavusių konfliktą šioje susiskaldžiusioje, bet strategiškai svarbioje Rytų Europos šalyje, kurio priešingose stovyklose atsidūrė Kremlius ir Vakarų galybės, taip pat Ukrainos rusakalbiai ir etniniai ukrainiečiai.
Vakarų šalys šiuo metu stengiasi išgelbėti P.Porošenkos paskelbtas laikinas paliaubas ir bręstančias taikos derybas su prorusiškais sukilėliais, kontroliuojančiais dideles teritorijas Ukrainos rytiniame pramonės rajone.
Ketvirtadienį P.Porošenka kelioms valandoms – iki penktadienio 19 val. vietos (ir Lietuvos) laiku – pratęsė paliaubas, kurios ne kartą buvo sutrikdytos, tačiau vis tiek padėjo apriboti didžiausią smurtą rytiniame pramonės rajone, kuriame gyvena daug rusakalbių.
Kijevas ir separatistų vadai taip pat susitarė dėl trečių netiesioginių derybų pagrindiniame rytų regiono mieste Donecke, per kurias gali būti susitarta ugnies nutraukimą pratęsti ilgesniam laikui.
„Esu pasiruošęs sudaryti taiką su bet kuo“, – Vakarų šalių palaikomas P.Porošenka sakė televizijai CNN, kai buvo paklaustas apie galimybę pasirašyti taikos sutartį su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu.
„Man nepatinka mintis, kad nebus pasinaudota paskutine galimybe atnešti taiką regionui.“, – 48 metų konditerijos pramonės magnatas pridūrė duodamas interviu anglų kalba.
P.Porošenka pastebėjo, kad V.Putino pozicija kai kada būna „labai pragmatiška. Kai kada – labai emocinga. Mėginu rasti laiką, kai jis nusiteikęs labiau pragmatiškai negu emocingai.“
Tuo tarpu Kremlius pranešė, jog V.Putinas tikino Vokietijos kanclerę Angelą Merkel (Angelą Merkel) visiškai palaikantis reikšmingo dialogo atnaujinimą tarp konflikto Ukrainoje šalių.
Ketvirtadienį rytų Ukrainoje tęsėsi padriki susirėmimai, įskaitant sukilėlių ataką prieš nereguliariųjų pajėgų dalinį Donecko srities gilumoje. Nacionalinė gvardija nurodė, kad per tą ataką nei vienas jos narys nežuvo ir nebuvo sužeistas.
Jau 11 savaičių vykstantis sukilimas pareikalavo daugiau nei 435 žmonių gyvybių ir suardė trapią pasitikėjimo sistemą, kuri buvo susikūrusi tarp Maskvos ir Vakarų šalių po Šaltojo karo.
Daugelis įtaria, kad V.Putinas režisuoja sukilimą Ukrainoje po to, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį, atsakydama į vasarį Kijeve įvykdytą Kremliaus palaikomo prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimą.
Kremliaus vadovas neigia kontroliuojantis kovotojus, tačiau jis kol kas niekaip nekomentavo pranešimų apie reaktyvinės ugnies sistemas ir netgi tankus, kertančius Rusijos sieną ir plūstančius į konflikto zoną.
„Rusijai kritiškai svarbu artimiausiomis valandomis – tiesiogine prasme – parodyti, jog jie stengiasi nuginkluotų separatistus, paskatinti juos nusiginkluoti, paraginti juos sudėti ginklus ir pradėti tapti teisėto proceso dalimi“, – sakė JAV valstybės sekretorius J.Kerry.
Jis perspėjo, kad ES lyderiai tarsis dėl tolesnių sankcijų Maskvai, kai pasirašys asociacijos sutartį su Ukraina. Tą sutartį buvo atmetusi ankstesnė Kijevo administracija, ir tas žingsnis galiausiai nulėmė jos žlugimą.
Vakarų šalių planuojamos baudžiamosios priemonės būtų nutaikytos į Rusijos finansų ir gynybos sektorius tuo metu, kai ši nuo eksporto priklausoma šalis yra atsidūrusi ant naujos recesijos slenksčio.
Tačiau vėliau JAV valstybės departamentas pasistengė sumažinti įtampą, tiesiogiai nesiedamas J.Kerry pareiškimų su sankcijų grėsme.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
