Ekstrasensai ir būrėjai išjudina dalykus, kuriuos mano pažįstantys, o kai situacija tampa nevaldoma, išsigąsta patys ir palieka žmogų vieną su jo išgyvenimais, nerimu, baimėmis. Kokias pasekmes mūsų psichikai turi įžengimas į dvasių pasaulį, paklausinėjome psichologo Kęstučio Ridiko.
- Kas nutinka žmogui, kai jis vengia prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir pradeda ieškoti pagalbos antgamtiniame pasaulyje?
- Kol mes patys neatsiduriame kryžkelėje, kol nepašlyja mūsų arba artimųjų sveikata, kiti reikalai, esame racionalūs žmonės. Ir tie ekstrasensai, magija atrodo nesąmonės.
Bet kai patys atsiduriame painioje situacijoje ir ypač jeigu matome, kad pagalbos iš oficialių institucijų negalime sulaukti, arba mums pasako, kad negali padėti, pradedame ieškoti neįprasčiausių išeičių. Jeigu mes būtume tik racionalios būtybės, viskas būtų aišku, susidėliotume visa į lentynėles. Bet mes, kalbantys gyvūnai, nepaisant didžiulės mokslo pažangos ir naujųjų technologijų, savo pasaulio suvokimu nelabai nutolome nuo to, kurį turi pirmykštis žmogus. Paspaudi dezodorantą - ir gali galvoti, kad tiesiogiai veiki gamtą, ekologiją, kad gali veikti pasaulį, kaip ir jis veikia mus. Tas kultūrinis luobas gana plonas ir kai tik susiduriame su sunkia situacija, esame linkę tikėti stebuklais. Beje, bažnyčia taip pat skatina tikėti stebuklais ir šventaisiais.
- Kokie akidangčiai užkrinta, kad nenorime matyti, jog būrėjas ar ekstrasensas yra neišsilavinęs žmogus, net nesugeba rišliai reikšti minčių?
- Tie žmonės turi charizmą. Vieni ekstrasensai patys šventai tiki, kad jie turi išskirtinių galių, kiti paprasčiausiai naudojasi, manipuliuoja žmonėmis. Sako, kad nori nesavanaudiškai padėti, bet neprieštarauja, jei žmogus atsilygina. Būrėjai turi savo įkainius kaip bet kuris specialistas - batsiuvys ar psichoterapeutas. Tai yra mainai: duodu tai, ko tu iš manęs tikiesi, teikiu paslaugą, tenkinu tavo poreikius. Sumokėję pinigus grožio salone, tikime, kad pateplioti tapome gražūs, nors iš tikrųjų gal atrodome baisesni negu buvome.
- Kuo pavojingos ezoterinės praktikos, pasinėrimas į dvasių pasaulį?
- Tereikia naktį nueiti į kapines ir mes pasinersime į magiškąjį pasaulį; neaiškūs šešėliai, skraidančios dvasios, šnabždesiai, kitokie dalykai. Kai nebegalime išeiti iš to pasaulio, kai jis tampa realesnis už realybę, tada nebesugebame tvarkytis su šiuo pasauliu.
Ar egzistuoja dvasių pasaulis? Jeigu tikėsime dabartine kvantine fizika, viskas yra energija, ir mes nežinome daugybės jos formų. Juntame dienos šviesą, bet ar matome visą šviesos spektrą? Bet jeigu nematome, nereiškia, kad to nėra. Užsidėję tam tikrus akinius, naudodamiesi aparatūra, mes galime matyti tai, kas plika akimi neregima.
- Dirbate psichiatrijos ligoninėje. Ar galite sakyti, kad bendravimas su dvasiomis išjudina, išprovokuoja žmoguje glūdėjusią psichikos ligą, arba ji paūmėja, sunkiau gydytis? Neseniai pažįstamas žmogus, perkopęs penkiasdešimtmetį, susirgo šizofrenija. Prieš tai buvo pasinėręs į ezoteriką, itin domėjosi mokslu nepaaiškinamais reiškiniais.
- Tie pergyvenimai gana sudėtingi, ir nėra vieno paleidžiamo mechanizmo, kad galėtume suversti kaltę ekstrasensui, su kuriuo bendravęs žmogus po to atsidūrė psichiatrijos ligoninėje. Klausimas, kodėl jis pas ekstrasensą ėjo - tai reikštų, kad turėjo tam tikrą polinkį matyti pasaulį kitaip. O kadangi žmogus nori, kad jis būtų aiškus ir prasmingas, tai ieško prasmės jam prieinamose sferose. Gal mokslo atradimai žmogaus netenkina, dėl tam tikro mąstymo būdo antgamtinis pasaulis yra matomas.
Yra tekę konsultuoti bendravusius su dvasių pasauliu, kai buvo įvykęs tam tikras virsmas ir psichikos liga iškilo į paviršių. Žmogus tiki medicina, bet tiki ir kitais dalykais - astraliniais kūnais, čakromis.
- Lietuvoje daugėja egzorcistų, kurie gąsdina apsėdimais ir tikina išvarantys iš žmogaus velnią. Ar egzorcistai nėra būrėjų kolegos?
- Psichiatrijos mokslas apsėdimus traktuoja kaip psichikos ligą, pakeistą sąmonės būseną. Bet yra psichiatrų, kurie kartu yra ir dvasininkai, ir egzorcistai. Jeigu žmogui padeda "velnio išvarymas", tai kodėl gi ne? Kai žmogus svaiginasi kvaišalais, jo sąmonės būsena taip pat pasikeičia, jis atsiduria kitame pasaulyje, kuriame galbūt jaučiasi galingas ir nepaprastas. O tame pasikeitusiame pasaulyje galioja kitos taisyklės. Tarkime, žmogus serga paranoja ir jam atrodo, kad visas pasaulis nusiteikęs prieš jį, visi žmonės - priešai ir persekiotojai. Ir jeigu jo elgesys tampa keistas, kiti žmonės iš tiesų kitaip į jį žiūri, keičiasi santykiai.
- Kaip saugotis tų, kurie siurbia mums smegenis?
- Negalime uždrausti kreiptis į ekstrasensus, kaip ir dalyvauti loterijose, kituose renginiuose. Žmogus pats renkasi, ir mes negalime pakeisti pasaulio, kurį pats žmogus konstruoja. Mums tik atrodo, jog gyvename viename pasaulyje, bet iš tikro - kiekvienas savame, kur savi siaubai, įspūdžiai, patirtys, prasmės ir vertės. Ir dažnai tie mūsų pasauliai nesutampa, todėl negalime susikalbėti.
Kliedesių turinys priklauso nuo laikmečio
Gintarė LEŠKEVIČIENĖ, gydytoja psichiatrė:
Negali pasakyti, kad psichikos ligą paaštrina bendravimas su ekstrasensais; daug veiksnių ją paaštrina.
Kitą kartą ligą paaštrina bažnyčia; galima ir tai pripažinti. Jeigu jau žmogus serga ir negeria vaistų, staigiai nutraukia gydymą, būna ir pasekmės. O šiaip jeigu žmogus yra ribinė asmenybė, jo būklę gali pabloginti ir vaikai, ir žmona, ir mokymasis, ir meilė - bet kokia stipresnė emocija. O manipuliuoti galima kiekvienu normaliu žmogumi, nebūtinai turinčiu kokį sutrikimą; širdininkui irgi galima daryti neigiamą poveikį, juo manipuliuoti.
Visais laikais liga susijusi su tuo, kas tuo metu aktualu: kai buvo populiarios paskaitos apie skraidančias lėkštes, kilo daug psichozių, susijusių su ateiviais. Kažkada buvo psichozių, susijusių su stribais, banditais, trėmimais. Kas aktualu visuomenei, tas ir atsispindi ligoje.
Ivona ŽIEMYTĖ
