Vis dėlto lietuvio pozicija galėjo būti kur kas geresnė: varžybų metu pakito oro sąlygos, todėl vėliau startavusiems sportininkams nepavyko išvystyti tokio greičio kaip pirmiesiems.
„Saulė atsirado ir pradėjo neslysti slidės. Visi, kas startavo gale, slydo blogiau. Pirmą ratą dar gerai, antrą – prasčiau, o trečiam – išvis blogai slydo. Pažiūrėjus į protokolą, visų, kurie startavo gale, labai blogas laikas, dėl to, jog atsirado saulė“, – sakė T.Kaukėnas.
Lietuvos biatlonininkas pirmame šaudyme gulint pataikė į visus taikinius ir tarp visų 92 dalyvių buvo net trečioje vietoje. Nors antroje šaudykloje stovėdamas T.Kaukėnas prašovė vieną šūvį, jis į paskutinį distacijos ratą iššliuožė būdamas devintas. Vis tik 47 numeriu startavusiam lietuviui gerai šliuožti pasikeitusiomis oro sąlygomis nepavyko: pirmame rate pagal greitį jis buvo šeštas, antrame – 32-as, o trečiame – jau tik 57-as.
Net ir norėdamas T.Kaukėnas nebūtų galėjęs startuoti varžybų pradžioje. Pirmoje ir antroje starto grupėse gali startuoti tik 80 geriausių biatlonininkų pagal pasaulio taurės įskaitą, o lietuvis iki šio etapo nebuvo pelnęs nė vieno įskaitinio taško.
„Tokios taisyklės, nieko nepakeisi. Negalėjau startuoti pradžioje, nes neturėjau pasaulio taurės taškų. Kitiems buvo dar blogiau. Tas, kuris startavo paskutinis, dar prieš startą turbūt žinojo, jog į nieką nepretenduoja.“
Olimpinėse žaidynėse visų rungčių paskutiniuose šaudymuose T.Kaukėnas prašovė bent po du kartus. Ar nebuvo papildomos įtampos šaudant pasaulio taurėje?
„Buvo minčių, kad reikia gerai sušaudyti, bet kažkaip nelabai jaudinausi. Šaudžiau ir viskas“, – paskutinių šūvių svarbos nesureikšmino T.Kaukėnas.
Dar vienas sprinto rungtyje startavęs lietuvis Karolis Dombrovskis užėmė 75 vietą (šaudymas 0+2). Geriau pasirodyti bei pirmą kartą iškovoti teisę startuoti persekiojime jam sutrukdė ne vien vėlyvas starto numeris, bet ir šlubuojanti sveikata.
„Sloguoju, todėl svarstėme, ar man verta startuoti, ar ne. Reikėjo startuoti, nes turime rinkti taškus... Galvojau, jog bus lengviau, bet po pirmo rato supratau, kad aš lavonas... Be to, įpusėjus varžyboms labai pasikeitė trasa, todėl startuojant iš trečios-ketvirtos grupių, konkuruoti nebuvo šansų“, – komentavo K.Dombrovskis.
Lietuvos biatlonininkai kovoja ne vien dėl asmeninių taškų, bet ir dėl komandinių. Kiekvienas sportininkas, patekęs tarp 120 geriausiųjų, šaliai pelno taškus, pagal kuriuos skirstamos vietos kitų metų pasaulio taurės varžybose. 21-25 vietą užimančios komandos gaus teisę visose varžybose deleguoti po du sportininkus, o užėmus 26-30 pozicijas šaliai atstovauti gali tik vienas biatlonininkas. Lietuviai šiuo metu yra 25-i, tačiau kai bus anuliuoti trijuose etapuose iškovoti Karolio Zlatkausko taškai (iš viso 161), mūsiškiai į priekį praleis serbus. Dėl Nacijos taurės taškų dar bus galima kovoti trijose sprinto rungtyse.
Sprinto nugalėtoju tapo švedas Bjoernas Ferry (0+1), 1,5 sek. aplenkęs rusą Antoną Šipuliną (0+0) ir 2,7 sek. – vokietį Arndą Peifferį (0+1). T.Kaukėnas nugalėtojui pralaimėjo 1 min. 23,4 sek., o K.Dombrovskis – 5 min. 7 sek.
Persekiojimo varžybose T.Kaukėnui starto pozicijos pagerinti nepavyko, tačiau jis išliko stipriausiųjų 30-uke. Lietuvis suklydo visose šaudymo zonose (1+1+1+2): po pirmos šaudyklos jis buvo 23-ias, po antros – 24-as, trečios – 25-as ir ketvirtos – 27-as. Finišo tiesiojoje Lietuvos biatlonininką dar aplenkė norvegas Johanesas Thingnesas Boe, todėl mūsiškiui atiteko 28 pozicija – aukščiausia per visą karjerą persekiojimo rungtyje.
Varžybų nugalėtoju tapo A.Šipulinas (1+0+0+0). Antras finišavęs B.Ferry (1+1+0+0) atsiliko 8,6 sek., o trečia vieta atiteko 27,4 sek. pralaimėjusiam olimpiniam čempionui Ole Einarui Bjoerndalenui (0+1+0+1) iš Norvegijos.
Moterų 7,5 km sprinte startavo olimpietė Diana Rasimovičiūtė ir Natalija Kočergina. Abi lietuvės prašovė po tris kartus ir liko už 60-uko ribų: D.Rasimovičiūtė (šaudymas 1+2) užėmė 62 vietą, o N.Kočergina (0+3) – 64-ą. Pastaroji komandos draugei pralaimėjo vos 6 sek. Beje, šliuožimo greičiu N.Kočergina buvo pranašesnė, tačiau olimpietė šaudė greičiau.
„Mano likusio sezono tikslai – iškovoti pasaulio taurės taškus, nes jei jau pradėjau juos kaupti, tai reikia ir pabaigti. Noriu reitinge būti aukščiau. Pagal planą dalyvausiu ir kituose etapuose, o po to dar kur nors slidinėjimo varžybose startuosiu.
Sezonas baigsis gal balandžio pabaigoje ar net dar vėliau“, – sakė N.Kočergina.
Ant sprinto rungties nugalėtojų podiumo kopė bendroje įskaitoje toli nuo lyderių esančios biatlonininkės: pirma vieta atiteko austrei Katharinai Innerhofer (iki tol aukščiausia užimta pozicija buvo 22-a), antra – rusei Darijai Virolainen (pasaulio taurės etape startavo pirmą kartą), o trečia – olimpinei bronzos medalio laimėtojai Nadeždai Skardino iš Baltarusijos. Visos prizininkės šaudė be klaidų.
D.Rasimovičiūtė nugalėtojai pralaimėjo 2 min. 58,2 sek., o N.Kočerina – 3 min. 4,2 sek. Moterų sprinto rungtyje dalyvavo 86 biatlonininkės.
Likus vos dviem etapams iki sezono pabaigos vyrų bendros įskaitos nugalėtojas jau beveik aiškus: prancūzas Martinas Fourcade turi 660 taškų ir net 174 tšk. lenkia antroje vietoje esantį norvegą Emilį Hegle Svendseną. Tarp 99 klasifikuotų biatlonininkų T.Kaukėnas yra 68-as (31 tšk.).
Dėl pagrindinio sezono trofėjaus kur kas atkaklesnė kova vyksta moterų tarpe: bendros įskaitos lydere po šio etapo tapo Kaisa Makarainen iš Suomijos (601 tšk.), antra yra norvegė Tora Berger (587 tšk.), o trečia – tris olimpinius auksus iškovojusi baltarusė Darija Domračeva (571 tšk.). D.Rasimovičiūtė (34 tšk.) užima 62 vietą, o N.Kočergina (11 tšk.) – 83-ią. Iš viso taškus pelnė 98 sportininkės.
Beje, aštuntas pasaulio taurės etapas vyks K.Makarainen gimtojoje Suomijoje, Kontiolahtyje. Etapo metu sportininkai varžysis dviejose sprinto rungtyse bei persekiojime. Lietuvai turėtų atstovauti visi Slovėnijoje startavę biatlonininkai, tačiau gerklės skausmais besiskundžiantį T.Kaukėną gali pakeisti Rokas Suslavičius.
