Mažiausiai 40 besivystančių valstybių, pradedant Persijos įlankos ir baigiant Lotynų Amerikos šalimis, visiškai neseniai Jungtinėms Tautoms išreiškė savo norus pradėti branduolines programas. Kaip rašo „Washington Post“, tokia situacija itin neramina ekspertus, kurių teigimu, kai kurios šalys gali sukaupti branduolinių ginklų arsenalą.
Mažiausiai pustuzinis valstybių per pastaruosius 4 metus užsiminė apie savo planus pradėti branduolinio kuro sodrinimą bei perdirbimą. Tokiu atveju pasaulinėje rinkoje itin išaugtų plutonio bei sodrinto urano pasiūla.
Šalis pereiti prie branduolinių programų itin skatina ekonominiai išskaičiavimai, o ypač augančios iškastinio kuro kainos. Tačiau kai kurių valstybių, tarp jų ir Kuveito, Saudo Arabijos ar Jungtinių Arabų Emyratų, investicijos į branduolinę energiją visų pirma yra susijusios su regione beįsibėgėjančiomis ginklavimosi varžybomis, kurias itin skatina Irano vykdoma branduolinė
programa, kuria, kaip manoma, Teheranas siekia pasigaminti branduolinį ginklą.
Nors Jungtiniai Arabų Emyratai turi net 100 mlrd. barelių naftos atsargų (6 vieta pasaulyje), tačiau sausį ši šalis pasirašė sutartį su Prancūzijos kompanija dėl dviejų branduolinių reaktorių statybos. Turtingi kaimynai – Kuveitas bei Bahreinas – taip pat planuoja statytis branduolinius reaktorius. Tą patį daryti planuoja ir Šiaurės Afrikos šalys – Libija, Alžyras bei Marokas – bei Jordanija.
Net ir viena iš skurdžiausių regiono valstybių Jemenas praėjusiais metais pranešė įsigysiantis branduolinį reaktorių, kurio esą reikia elektros energijai gaminti. Tokiu atveju net 11 Vidurio Rytų valstybių šiuo metu pradeda ir plečia savo branduolines programas.
Negana to, du didžiausi Irano konkurentai regione – Turkija bei Egiptas – taip pat skelbia apie ambicingus branduolinius projektus. Abi šalys dar prieš kelis dešimtmečius buvo atsisakiusios branduolinės energetikos, tačiau per artimiausią dešimtmetį planuoja pastatyti 7 branduolinius reaktorius – 4 Egipte ir 3 Turkijoje. Egipto ambasadorius JAV perspėja, kad branduolinio ginklavimosi varžybos gali tapti neišvengiamos, jei branduoliniai ginklai apskritai nebus uždrausti.
Tiesa, dauguma valstybių pabrėžia, kad jų branduolinės programos skirtos taikiems tikslams. Jungtiniai Arabų Emyratai bei Bahreinas pasižadėjo niekada nesodrinti urano ir neperdirbinėti branduolinio kuro, iš kurio galimas pasigaminti branduoliniam ginklui reikalingų medžiagų. Tačiau ekspertai vis dėlto teigia, kad vien ekonominiu faktoriumi branduolinės energetikos plitimo paaiškinti negalima.
„90 procentų“ tai yra atgrasymo politika
Nors JAV žvalgybos tarnybos ir padarė išvadą, kad Iranas dar prieš 5 metus atsisakė savo branduolinio ginklo programos, ši islamo respublika ir toliau siekia sodrinti uraną. Šalyje šiuo metu veikia 3 tūkst. centrifugų, o jų skaičių ateityje planuojama padidinti iki 50 tūkst.
Nors Iranas ir teigia, kad uranas bus naudojamas tik elektrai gaminti, JAV bei jų sąjungininkės Europoje siekia atbaidyti Teheraną nuo urano sodrinimo JT Saugumo taryboje siekdamos įvesti vis griežtesnes sankcijas islamo respublikai. Manydami, kad Teheranas gali siekti pasigaminti branduolinį ginklą, jo kaimynai taip pat neatsisako minties vystyti savo branduolines programas.
Tarptautinės atominės energetikos komisijos vadovas Mohammedas ElBaradei teigia, kad slaptai vykdoma branduolinė politika yra tarsi draudimo polisas. „Tau net nereikia turėti branduolinių ginklų. Kad apsidraustum, užtenka išvystyti galimybes tokį ginklą kada nors pasigaminti. Neapgaudinėkime patys savęs. 90 proc. tokia politika siekiama apsidraudimo, atgrasymo“ – teigė M. ElBaradei.
Susidomėjimas branduoline energetika Vidurio Rytuose kaip ir likusiame pasaulyje itin išaugo, kai 2004 metais ėmė brangti iškastinis kuras. Iki tol nuo pat 1986 metų, kai sprogo Černobylio atominė elektrinė, susidomėjimas branduoline energetika nebuvo itin didelis. Tačiau šiandien, kai naftos bei dujų kainos kyla itin sparčiai, į branduolinę energetiką imama žvelgti visiškai kitaip.
„Kodėl Persijos įlankos valstybės susidomėjo branduoline energetika? Nes jos žino, kad jų nafta taps tik dar vertingesnė didėjant pasaulinei paklausai. Tad žymiai geriau ją parduoti amerikiečiams nei sudeginti namuose“ – teigia ekspertas.
Šiuo metu branduoline energetika domisi ir tokios šalys kaip Nigerija bei Namibija bei dar kelios posovietinės šalys. TATENA oficialiai remia komercinius branduolinės energetikos projektus ir netgi teikia teisinę pagalbą šalims, siekiančioms pasistatyti branduolinį reaktorių.
Slaptos programos
Branduolinių ginklų ekspertai teigia, kad komercinės branduolinės elektrinės sąlyginai nekelia didelio pavojaus, kad padidės branduolinio ginklo platinimo grėsmė. Tačiau branduolinė energetika gali suteikti šaliai technologinių bei infrastruktūros žinių, kurios ateityje gali praversti vykdant slaptas branduolines programas.
Tokios programos gali būti slepiamos ištisus metus. Tą įrodė ir neseniai Izraelio bei JAV išsakyti įtarimai, kad Sirija šiuo metu statosi slaptą plutonio gamybos reaktorių. Plutonis tinkamas tiek branduoliniams ginklams, tiek energijos gamybai.
Tiek Indija, tiek Pakistanas savo branduoliniu ginklus susikonstravo naudodami pramoninę infrastruktūrą, kuria buvo gaminama tik branduolinė energetika. Taivanas bei Pietų Korėja atlikinėjo branduolinių ginklų tyrimus prisidengdamos civiline branduoline programa. Darbai buvo sustabdyti tik susilaukus griežtos JAV reakcijos.
Ypač didelį nerimą kelia daugelio šalių domėjimasis branduoliniu sodrinimu bei branduolinio kuro perdirbimu, t. y. komercine veikla, kuria visų pirma gaminamas branduolinis, o po jo panaudojimo plutonis atskiriamas nuo panaudoto kuro. Šiame versle nuolatos dominavo Rusija, JAV bei kelių Europos valstybių konsorciumas.
Tačiau nuo 2004 metų uraną sodrinančios šalys – Namibija, Pietų Afrikos Respublika, Argentina bei Brazilija, o taip pat ir artimos JAV sąjungininkės Kanada bei Australija – ėmė plėtoti savas sodrinimo bei perdirbimo technologijas. Visos šios valstybės siekia pasipelnyti iš branduolinės energetikos bumo. Tačiau šiuo atveju taip pat didėja ir branduolinių medžiagų, tinkamų ginklams gamintis, išplitimo visame pasaulyje grėsmė.
