Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas, regis, nėra itin sužavėtas pristatyta idėja, mat ji su trūkumais, o ir bendra nauda neatrodo tokia didelė. Politikas svarstė, kad galbūt būtų naudingiau gerinti jau esamų mokesčių surinkimą nei plėsti nekilnojamojo turto mokestį.
„Trūkumai ir silpnos vietos yra kelios. Pirma, jis būtų pakankamai masiškas, tai yra būtų papildomų 1,2 mln. šio mokesčio mokėtojų, būtų mokama nuo pagrindinio pirmojo turto, nuo pirmo euro. Antra, sudėtingas toks elementas, jog yra panaikinamas prabangos mokestis. Tai reiškia, kad įvedus naują tvarką turtingiausi mokėtų mažiau. Šitą reikėtų ištaisyti. Taip pat klausimas yra, kaip būtų apsaugoti vyresnio amžiaus žmonės, žmonės išėję į pensiją, kurie paprastai neturi galimybės papildomai užsidirbti. Pagal pasiūlytą tvarką, jiems mokestis tiesiog būtų kaupiamas ir atidėtas, bet komitetas svarstė apie tokį variantą, kad galbūt apskritai galėtų būti atidėtas įsigaliojimas, jog mokėtų jau tiktai naujas savininkas senjorui perleidus turtą arba jeigu naujas asmuo paveldėtų“, – portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo M. Majauskas, nors neslėpė matantis ir privalumų.
Finansų ministerija pasiūlė, bet koalicijos neinformavo
Remiantis Finansų ministerijos siūlymu, mokestį už turimą nekilnojamąjį turtą mokėtų visi gyventojai nuo bet kokios vertės turto.
Pagal naują sumanymą, nekilnojamojo turto mokesčio tarifas būtų susietas su konkrečios savivaldybės nekilnojamojo turto vertės mediana: jeigu turto vertė yra žemiau medianos, tuomet tarifas siektų 0,03 proc., jei vertė yra tarp vienos ir dviejų medianų – tuomet 0,06 proc., o jei viršija dvi medianas – tada 0,1 proc. Senjorai galėtų prašytis mokesčio atidėjimo iki 10 metų, bet ne nuolaidų.
Kitas gyventojų nekomercinis turtas – sandėliukai, sodo nameliai ar panašiai – būtų apmokestinamas 0,1-1 proc. tarifo ribose.
O jeigu kažkoks nekilnojamasis turtas naudojamas ūkinėms ar komercinėms reikmėms, tada mokestis siektų 0,1-3 proc.
Šiuo metu nekilnojamojo turto mokesčio tarifas siekia 0,5-3 proc. nuo turto vertės, kuri viršija 150 tūkst. eurų ribą. Pavyzdžiui, jeigu nekilnojamojo turto vertė siekia 200 tūkst., tai mokestis skaičiuojamas iš 200 tūkst. atėmus 150 tūkst. – vadinasi, nekilnojamojo turto mokestis skaičiuojamas nuo 50 tūkst. eurų.
Ministerija skelbė, kad iš visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio neva būtų surinkta daugiau lėšų, bet Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas pažymi, kad realiai, vietoje 9,6 mln. eurų, būtų surenkama apie 25 mln., kai per pastaruosius penkerius metus savivaldybių biudžetai papildomų funkcijų vykdymui išaugo beveik milijardu eurų. Tai reiškia, kad savivaldybėms tai būtų lašas jūroje.
Be to, regis, finansų ministrė Gintarė Skaistė apie planus dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio iš anksto neinformavo valdančiosios koalicijos partnerių. Dėl to kilo ginčai Biudžeto ir finansų komitete.
Valdančiąją koaliciją sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija. Finansų ministrė G. Skaistė, kaip ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas atstovauja didžiausiai valdančiosios koalicijos grandžiai – konservatoriams.
Šapoka: didesni mokesčiai – jau įvykęs faktas, tik atidėtas
Buvęs finansų ministras Vilius Šapoka savo kadencijos metu irgi kalbėjo apie visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Pasak V. Šapokos, ekonomisto požiūriu, nekilnojamojo turto mokestis yra geras tuo, jog mažai kenkia ekonomikos augimui, jo sunku išvengti, be to, taip apmokestinamas net ir iš šešėlinių pajamų įgytas nekilnojamasis turtas.
Tačiau jis netiki, kad įvedant nekilnojamojo turto mokestį siekiama padidinti savivaldybių savarankiškumą. Buvęs politikas atviras – einama prie didesnių mokesčių, tai jau įvykęs, tik laike atidėtas faktas.
„Aš manau, kad pagrindinė priežastis yra ta, jog dabartiniais laikais, per pastaruosius metus buvo prisiimta pakankamai daug papildomų ilgalaikių įsipareigojimų ir kuomet infliacinės pajamos į biudžetą pradės slūgti, tuomet iš esmės tikrai reikės rimtesnių mokestinių pakeitimų. Kitaip tariant, vienaip ar kitaip didesni mokesčiai praktiškai įvykęs faktas, bet atidėtas laike“, – portalo „Dienos pjūvis“ laidoje sakė V. Šapoka.
Buvęs finansų ministras taip pat pripažįsta, kad visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, kaip jį įsivaizduoja dabartinė Finansų ministerijos vadovybė, prisidėtų prie pajamų nelygybės, kuri ir šiaip Lietuvoje yra didelė. Todėl jis suabejojo, ar valdžiai pavyks priimti tai, ką pasiūlė ministerija pirminiu pavidalu.
Jis taip pat pastebėjo, kad pagal siūlymą visuotinis nekilnojamojo turto mokestis būtų atidėtas iki 2025 metų. Anot jo, taip tikriausiai daroma tam, kad visuomenė lengviau priimtų naujovę.
Pasak V. Šapokos, dabartinis kontekstas apskritai nėra palankus visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio priėmimui dėl aukštos infliacijos bei didžiulio neapibrėžtumo Ukrainoje vykstant karui, bet, jo nuomone, ateityje tai neišvengiama, tik tiek, kad nekilnojamojo turto apmokestinimas turėtų būti svarstomas kartu su pajamų apmokestinimu ir ekologiniais mokesčiais.
Majauskas: siūlo pirmiau susitvarkyti su esamų mokesčių surinkimu
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas teigia, kad jeigu Vyriausybė apsispręs teikti projektą Seimui, komitetas jį neišvengiamai svarstys, bet tikriausiai taisys. Vienas iš taisytinų dalykų – prabangos mokesčio mažinimo atsisakymas.
„Šiuo metu galioja 2010 ar 2011 metais priimtas prabangos mokestis, kurį ankstesnė Vyriausybė šiek tiek išplėtė nuleisdama kartelę, kas yra ta prabanga ir jau, matyt, ne iki galo jį galime vadinti prabangos mokesčiu, nes moka tiek, kurių nekilnojamojo turto vertė viršija 150 tūkst. eurų. Pagal pasiūlyta modelį yra atsisakoma ankstesnio nekilnojamojo turto mokesčio ir įvedamas naujas, visuotinis. Ir taip jau yra, kad matematiškai susidėlioja, jog šiuo metu mokantys sumokėtų mažesnį mokestį pagal naują tvarką nei pagal galiojančią. Atsižvelgiant į tai, mano supratimu, reiktų koreguoti“, – teigė politikas.
M. Majauskas kalbėjo, kad šiuo atveju apskritai reikia apsispręsti dėl naujo mokesčio tikslo. Pasak jo, jeigu taip tikimasi stabilizuoti situaciją nekilnojamojo turto rinkoje, tai augančios palūkanos ir taip tą padarys su kaupu, o naujas modelis, kuris sumažintų mokestinę naštą turtingiems, padidintų šios grupės žmonių perkamąją galią ir tuomet jie galėtų papildomai investuoti į nekilnojamąjį turtą. Taigi naujas modelis gali turėti priešingą efektą.
Konservatorius taip pat suabejojo argumentu, kad visuotinį nekilnojamojo turto mokestį reikia įvesti, nes jis egzistuoja daugelyje pasaulio šalių, mat mokesčiai negali būti savitiksliai.
„Mano asmenine nuomone, reikia neskubėti su naujais mokesčiais ir juos labai gerai išdiskutuoti prieš priimant sprendimą“, – manė M. Majauskas.
„Kiekvieną kartą siūlant naujus mokesčius, man atrodo, labai svarbu pasižiūrėti, kaip surenkame esamus. Pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio atotrūkis Lietuvoje yra pakankamai reikšmingas. Analizuojant skirtingų šalių patirtį, bendrąjį vidaus produktą, mokestines lengvatas ir standartinius tarifus panašu, kad Lietuva esu esamais įstatymais ir bendruoju vidaus produktu turėtų surinkti pridėtinės vertės mokesčio daugiau. Reiškia, jis yra slepiamas, grobstomas ir, mano akimis, labai svarbu pradžioje susitvarkyti su esamais mokesčiais prieš įvedant naujus“, – reziumavo konservatorius.
Aciu balsavusiems TIKRIESIAMS vatnikams
