Praėjusių metų rudenį Seimo įteisinti nauji vietos bendruomenių atstovai - seniūnaičiai - vėl atsidūrė parlamentarų dėmesio centre. Tokią pareigybę siūloma naikinti kaip nereikalingą biurokratinį balastą, rašo „Lietuvos žinios“.
Vietos savivaldos įstatymo pataisų projektą, numatantį atstovavimo bendruomenėms tvarkos pakeitimus, šįkart įregistravo Seimo Tautos prisikėlimo partijos frakcijos narys Mantas Varaška. Neseniai atsiradusią seniūnaičio pareigybę siūloma naikinti ir dalį jo funkcijų perleisti gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovams.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą seniūnaičiai renkami dvejiems metams ir dirba visuomeniniais pagrindais. Jie atstovauja seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose bei valstybės įstaigose. Seniūnaitis turi teisę gauti informaciją apie seniūnijos, savivaldybės administracijos veiklą, projektus, susijusius su seniūnaitija. Bendruomenėms rūpimus klausimus seniūnaičiai turėtų svarstyti ir reikiamus sprendimus priimti seniūnaičių sueigoje. Jos sprendimai yra tik rekomendaciniai.
Tačiau kai kuriose bendruomenėse baiminamasi, kad seniūnaičiai taps nuo vietos valdžios priklausomais biurokratais, kurie, perėmę iš bendruomenių svarbias funkcijas, jų tiesiog nevykdys. Teigiama, kad savo reikalus pačios tvarkančios bendruomenės rizikuoja prarasti išsikovotą įtaką, juoba kad kai kur seniūnaičių rinkimas inicijuojamas „iš viršaus“.
Varėnos rajono Marcinkonių kaimo bendruomenės pirmininkė Rimutė Avižėnienė seniūnaičių įteisinimu patenkinta. Mat Marcinkonių seniūnijos kaimuose bendruomenės rinkti atstovai jau kelerius metus realiai atlikdavo seniūnaičių funkcijas. R.Avižėnienė aiškino, kad seniūnams vieniems sunku spėti atidžiai apžiūrėti visus jų teritorijai priskiriamus kaimus ir sužinoti gyventojų rūpesčius.
Kitokios nuomonės laikosi Jurbarko rajono Viešvilės bendruomenės narys Algimantas Liaudaitis. Jis įsitikinęs, kad seniūnaičiai nereikalingi. „Manau, tai - gryna utopija“, - pabrėžė A.Liaudaitis.
Kiek šiuo metu Lietuvoje esama seniūnaičių, tiksliai niekas pasakyti negali. Parlamentaro M.Varaškos teigimu, kaimuose tokių pareigybių apskritai dar nėra. „Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios seniūnaičių skyrimo ir atšaukimo tvarką, neišbaigtos“, - įsitikinęs jis. Seimo narys pripažino, kad dalis vietos bendruomenių itin neigiamai nusiteikusios dėl seniūnaičių. Kaimų gyventojai tapti seniūnaičiais ar jų rinkti neskuba. „Tai tik sukurtų dar vieną nereikalingą biurokratinį administravimo lygmenį“, - reziumavo M.Varaška.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas palaiko raginimą iš naujo svarstyti neseniai priimtas įstatymo pataisas. Anot jo, seniūnaičių idėja išties turi trūkumų.
Seniūnaičių viziją praėjusios kadencijos Seime aktyviai rėmęs socialdemokratas Jonas Jagminas stebėjosi, kad dabar parlamentarai veikiausiai ruošiasi atšaukti priimtą tvarką. Jis tikino, kad seniūnaičių atsiradimą įtvirtinusios pataisos buvo parengtos ir priimtos siekiant didinti vietos savivaldos vaidmenį.
Roberta TRACEVIČIŪTĖ
