„Matant, kad Kauno miesto savivaldybė pati tikriausiai neras savyje jėgų padaryti kokių nors didesnių pokyčių, galbūt kai kuriuos pokyčius galima atlikti keičiant įstatymus, pavyzdžiui, tiesiog įpareigojant sutarčių kontrolę vykdyti visiškai kitaip nei vykdoma šiuo metu Kauno savivaldybėje“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė politikas.
Jo vadovaujama Antikorupcijos komisijos laikinoji tyrimo grupė, nagrinėjanti viešųjų pirkimų tvarką Kauno miesto savivaldybėje, išklausė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovų pristatytą infrastruktūros objektų viešųjų pirkimų procesų šioje savivaldybėje korupcijos rizikos analizę.
„Jie pateikė sisteminį vaizdą, kokios bėdos su viešaisiais pirkimais Kauno savivaldybėje. Tame vaizde matyti, kad vidaus kontrolė, sutarčių kontrolė yra tikrai nepakankama“, – teigė A. Vyšniauskas.
„Vien tai, kad yra tokios situacijos, kai vienas asmuo iš esmės gali inicijuoti viešąjį pirkimą, dalyvauti Viešųjų pirkimų komisijos darbe ir daryti įtaką sprendimui, paskui pasirašyti sutartį, kontroliuoti sutarties įgyvendinimą, kontroliuoti visus sutarties pakeitimus bei papildomus darbus ir galiausiai pasirašyti aktą dėl sutarties įgyvendinimo, yra kažkas unikalaus“, – sakė jis.
STT korupcijos prevencijos pareigūnai atkreipė dėmesį, kad visi sprendimai, susiję su nagrinėtų pirkimų sutarčių keitimais dėl kiekių ar apimčių, yra sukoncentruojami „vieno asmens rankose“.
Pasak A. Vyšniausko, tokių žmonių, kurių rankose sukoncentruota kokia nors galia, savivaldybėje iš tiesų gali būti ir ne vienas.
„Manau, kad tai yra bendras bruožas, pavyzdžiui, koks nors skyriaus vedėjas, kuris gali nuo A iki Z kontroliuoti. Anksčiau STT atliktame korupcijos rizikos vertinime apie Urbanistikos ir architektūros komisiją, kuriai vadovauja pats meras, matyti, kad komisijoje, kuri priima labai svarbius sprendimus, viskas sprendžiama vieno žmogaus rankomis“, – tvirtino jis.
A. Vyšniausko teigimu, nuostabą kelia ir tai, kad Kaune nemažai viešųjų pirkimų vyksta praktiškai be konkurencijos.
„(...) yra krūva viešųjų pirkimų, kas pateikta ir STT analizėje, kai iš esmės yra vienas dalyvis, visi kiti dalyviai tiesiog dalyvauja akivaizdžiai neatitikdami kriterijų, kažkodėl. Ir tai yra pirkimai, dėl kurių kitose ssvivaldybėse konkurencija yra gana didelė. (...) Ta situacija mus stebina“, – teigė tyrimo grupės vadovas.
STT analizėje taip pat nurodoma, kad Kauno miesto savivaldybės infrastruktūros objektų viešųjų pirkimų konkursus dažnai laimi tos pačios trys bendrovės.
Centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenimis, daugiausiai infrastruktūros objektų viešųjų pirkimų sutarčių savivaldybė sudarė su trimis bendrovėmis: „Autokausta“ (47 sutartys, bendra vertė 166 mln. eurų), „Kauno keliai“ (42 sutartys, bendra vertė 42 mln. eurų) ir „Kauno tiltai“ (35 sutartys, bendra vertė 62 mln. eurų).
Savivaldybės pateiktais duomenimis, per daugiau kaip trejus metus – nuo 2019 metų iki šių metų balandžio pabaigos, savivaldybė atliko 509 su infrastruktūros objektais susijusius pirkimus, kurių vertė sudarė 456,5 mln. eurų.
Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimo grupė ketina per porą savaičių pateikti savo išvadas.
„Artimiausiu metu atliksime mūsų tyrimo apibendrinimą, nes turime STT vertinimą, savivaldybės nuomonę, turime ankstesnius pokalbius su anoniminiais liudytojais“, – sakė A. Vyšniauskas.
Tyrimą dėl viešųjų pirkimų Kauno miesto savivaldybėje Seimo Antikorupcijos komisija pradėjo, kai šių metų kovą STT dėl įtariamo kyšininkavimo sulaikė tuometinį savivaldybės administracijos Vilių Šiliauską.
Teisėsauga įtaria, kad tuometinis administracijos vadovas paėmė 140 tūkst. eurų kyšį iš bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno už palankius sprendimus sudarant ir vykdant statybų, rangos darbų sutartis.
Pasak teisėsaugos, tai didžiausias iki šiol rastas kyšis Lietuvoje.
