Seimo nariui Andriui Palioniui kilo klausimų, ar neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimas neturės poveikio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinkimui, iš kurio gyvena savivaldybės.
„Visi puikiai žinome, kad GPM surinkimas turės įtakos savivaldybių biudžetams, norisi sužinoti, kaip joms tada bus?“, – klausė jis.
„Jei pasižiūrėtume praėjusius metus ir šiuos, kuomet savivaldybių pajamos perskaičiavus GPM muša naujus rekordus, nors tuo pačiu buvo mažinama mokestinė našta gyventojams, tie teoriniai praradimai gyventojo pajamų mokesčio buvo atsverti spartaus darbo užmokesčio ir ekonomikos augimo“, – tokį atsakymą turėjo finansų ministras Vilius Šapoka.
Ginčas dėl mokytojų ir medikų atlyginimų
Konservatorius Mykolas Majauskas klausė, kodėl pagrindine problema įsivardinta bendra darbo mokesčio našta, o ne probleminių specialybių. Pasak jo, kiekvienais metais turime po 180 mln. eurų, kuriuos galėtume skirti medikų ar mokytojų atlyginimui. V. Šapoka teigė, kad taip tik manipuliuojama skaičiais.
„Bandau suprasti, kokią problemą mes sprendžiame. Didiname NPD, plečiame, tas reikšmingas sumas kainuoja. Bet man nėra aišku, realiai kokią problemą sprendžiame. Ne gydytojų, ne pedagogų, ne biudžetininkų klausimą sprendžiate. Jūs galėtumėte kitais metais 400 Eur kiekvienam mokytojui padidinti atlyginimą. Trys metai jūs galėtumėte tris pagrindines sritis išspręsti: pedagogams, medikams, biudžetiniui sektoriui. Kodėl ne konkrečiai tris pagrindines sritis, o visas iš karto. 50 Eur atlyginimo padidėjimas per mėnesį medikų problemos nesprendžia“, – piktinosi Mykolas Majauskas.
Vilius Šapoka tvirtino, kad M. Majausko pasvarstymai ir bandymas priešinti visuomenę su mokytojais ir gydytojais visiškai neatitinka krikščioniškų vertybių.
„Visiems akivaizdu, kad darbo mokestinė našta yra per didelė. Principas yra toks, ten kur perlenkiame su mokesčiais lazdą ir nebeturime dirbančiųjų. Jūs manipuliuojate skaičiais ir emocijomis bandydami supriešinti, gal nustokite“, – teigė V. Šapoka.
Baiminamasi, kad nukentės viešosios paslaugos
Didžiausias diskusijas sukėlė viešųjų paslaugų ateitis. Parlamentarai baiminasi, kad mažinant mokesčius, mažės ir viešųjų finansų perskirstymas. Tai yra, mažiau bus galima pinigų skirti sveikatos apsaugai ar švietimui.
„Lietuvos mokesčių sistemoje dvi problemos – per didelis darbo jėgos apmokestinimas ir per mažas perskirstymas per biudžetą. Mažinant darbo jėgos apmokestinimą sprendžiama pirma problema. Nežinau, ar žmonėse grįš, jei per tas sumažintas pajamas reikės pinigus leisti korepetitoriams, gydytojams. Nes perskirstymas sumažės ir viešosios paslaugos nukentės“, – pastebėjo Andrius Kubilius.
Valius Ąžuolas pridėjo, kad paprastai regionuose gyvenantiesiems svarbiau yra kokybiški darželiai ir mokyklos, o ne tai, kad prie atlyginimo prisidės keli eurai. Rasa Budbergytė antrino, kad regionuose susiklosčiusi tokia situacija, kad žmonės vos uždirba 290 eurų, tad neapmokestinamųjų pajamų didinimas jiems nieko nepakeis.
„Ne pirma Vyriausybė šituos dalykus daro. Svarbiausia ne tai, ar mokesčiai ir sumažės tais keliais eurais, bet svarbu paslaugos – mokyklos, darželiai. Kokia sąskaita bus spaudžiamos tos paslaugos“, – klausė R. Budbergytė.
Panašių klausimų turėjo ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Išvardinęs priemones, kurių siūloma imtis, jis irgi pasigedo, kaip gi finansuosime kokybiškesnes paslaugas.
„2 proc. punktais apmokestinimas visiems mažinamas, NPD kėlimas ir plėtimas ir labai apčiuopiamas ir dar trečias pokytis „Investuotojų forumo“ daugiametė iniciatyva „Sodros“ lubos. Tokio mokesčių mažinimo Lietuvoje prisimenu tik prieš 10–12 metų. Ten taip pat buvo gyventojų pajamų mokestis mažinamas, atskirtas socialinio draudimo. Poveikis buvo apie 1,5–2 proc. BVP mažėjimas. Šie mažėjimai turėtų būti balansuoti kitomis priemonėmis, kad išlaikytume balansą. Nekilnojamojo turto mokesčio labai simbolinis mokestis siūlomas, automobilių mokesčių nebus, bet dėl kapitalo apmokestinimo būtų galima diskutuoti. Ar siūlysite ką nors?“, – klausimų turėjo valstietis Stasys Jakeliūnas.
V. Šapoka tikino, kad Lietuvoje neigiamas taupymo lygis, tad dalis finansų sugrįžta per vartojimą. Be to, tikimasi, kad ši reforma sugrąžintų emigravusius.
„Nebus taip, kad didindami mokesčius, ką siūlo Lietuvos bankas, mes sukursime gerovę Lietuvoje. Emigracijos stabdymas didinant mokesčius skamba kaip oksimoronas, nes tai nėra pasaulyje pasiteisinę. Tarptautinis valiutos fondas, paskaitykite ką sako apie švietimo ir sveikatos sektorių. Aiškiai pasakyta, jei darysime didelį šuolį šių sričių finansavimui, nepadarę reformos, apskritai sužlugdysime reformos galimybę“, – kalbėjo V. Šapoka.
„Investuotojų forumo“ vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė įsiterpė, kad amžinti darbo apmokestinimą reiktų, tačiau perskirstymas viešiesiems finansams galėtų didėti iš kitų mokesčių, nepaveikių ekonomikai, kaip turto. Tada A. Kubilius ir R. Budbergytė bendrai uždavė klausimą: tai kur tie mokesčiai, nėra jų.
Skaičiuojama, kad per tris metus darbo jėgos naštos mažinimas atsieis apie 510 mln. eurų. Tiek netekus biudžetui, jį planuojama papildyti 12 mln. eurų iš padidintų akcizų rūkalams, 11 mln. eurų iš nekilnojamojo turto mokesčio. Dar 4 mln. eurų būtų papildomai gauta dėl 25 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifo „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms. Kita iš šešėlio mažinimo, ekonomikos augimo.
Tiesa, neišsižadama minties didinti vaiko pinigus iki 50 eurų. Tai dar papildomai atsieis 100 mln. eurų Lietuvos biudžetui.
Dėl nekilnojamojo turto mokesčio V. Šapoka tikisi valdančiųjų palaikymo
Vyriausybė siūlo apmokestinti gyventojų turimą antrą, trečią ir tolimesnį būstą 0,3 proc. tarifu, tačiau neapmokestinant sodų namelių. M. Majauskas pastebi, kad bus pradėta perrašyti nekilnojamąjį turtą savo giminaičiams, siekiant išvengti to mokesčio. Tad suplanuotos pajamos būtų mažesnės.
„Esu beveik tikras, kad ši siūlymas nesulauks palaikymo Seime. Parašyta 11 mln. eurų, kad surinktumėte, tai kaip svarstytumėte keisti ir kompensuoti tuos neatitikimus, jei tas sprendimas nebus priimtas. Ar progresyvesnį GPM laiptelį, ar akcizus didinti labiau, ar NPD ne taip didinti“, – klausinėjo M. Majauskas.
„Dėl administravimo didelio, aiškiai pasakiau, VMI jau šiandien pasiruošusi automatines deklaracijas pateikti. Kas būtų, jei būtų galite su savimi padiskutuoti. Vyriausybės pozicija aiški, tai efektyvi priemonė kovojant su NT burbulais, o kalbėti kuo turime kompensuoti... Aš pasitikiu Seimo dauguma ir tikiu, kad priims“, – pareiškė finansų ministras.
Apibendrinant Stasys Jakeliūnas tikino, kad viešiesiems finansams bus padaryta didžiulė įtaką, nes siūlymai labai ambicingi.
„Žiūrėsime, kaip realizuosis Seime“, - pridėjo.
V. Šapoka teatsakė, kad reikėtų nepamiršti, jog tai trimetis planas.
Siūloma mažinti mokestinę naštą
Vyriausybės siūlomas trejų metų mokestinių permainų planas, tikinama, turėti mažinti mokestinę naštą. Vyriausybė siūlo didinti neapmokestinamas pajamas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, 2 procentiniais punktais mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą. Konsolidavus socialinio draudimo įmokas darbuotojų pusėje, darbo pajamoms bus taikomi du pagrindiniai tarifai – 21 proc. gyventojo pajamų mokestis, 6 proc. punktais didėjantis dėl bazinės pensijos mokėjimo perkėlimo į valstybės biudžetą, ir 18,5 proc. socialinio draudimo, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą, įmoka. Darbdavio socialinio draudimo įmoka mažės iki 1,24 proc., ji apims nelaimingų atsitikimų, nedarbo ir profesinių ligų draudimą, taip pat įmokas į garantinį ir ilgalaikių išmokų fondus.
Perskaičiuojant darbuotojo mokamas įmokas „Sodrai“, ji visiems bus sumažinta 2 proc. punktais. Tai susiję su permainomis pensijų kaupime – 2 proc. „Sodros“ pervedimų į antros pakopos pensijų fondus naikinimu ir gyventojo įmokos padidinimu iki 4 procentų. Valstybė kaupiantiems antros pakopos fonduose ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Atlyginimo riba, iki kurios taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), turėtų augti iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), numatytas trejų metų NPD didinimo planas. NPD kitąmet siektų 280 eurų (dabar – 380 eurų, tačiau perskaičiavus pagal pagal naują mokesčių konsolidavimo tvarką, jis būtų 272 eurai). Antrais reformos metais NPD didėtų iki 370 euro, o 2021–aisiais – iki 470 eurų.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis siūloma įvesti „Sodros“ įmokų lubas: 2019 metais jos siektų 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU. „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms būtų taikomas 25 proc. GPM tarifas.
Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, trečiąjį ir tolesnius vieno žmogaus būstus sulaukė pritarimo. Tuo metu pagrindinis būstas bus apmokestinamas kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės, išlaikant progresyvumą.
Pensijų kaupimo pertvarkos planas numato, kad kitąmet antros pakopos fonduose pradėsiantis kaupti žmogus arba dabar kaupiantis tik 2 proc. „Sodros“ pervedamą įmoką, kitąmet mokės 2,4 proc. jo darbo užmokesčio. Valstybės skatinamoji įmoka jam sieks 0,4 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, tuo metu „Sodros“ pervedimai į fondus bus nutraukti.
Valstybės skatinamoji įmoka ir gyventojo įmoka bus pamažu didinamos, kol 2023 metais pasieks atitinkamai 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio ir 4 proc. gyventojo darbo užmokesčio.
Antros pakopos fonduose dabar kaupiantieji pagal schemą „2+2+2“ pasikeitimų nepajus. Jiems valstybės skatinamoji įmoka toliau sudarys 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o nutrauktus „Sodros“ pervedimus kompensuos „Sodrai“ mokamų įmokų sumažinimas 2 procentiniais punktais.
Pensijų reforma vyks, kartu sujungiant darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas. Kadangi po reformos atlyginimo dydis iš esmės bus lygus darbo vietos kainai, bus perskaičiuota ir pensijų kaupimo formulė – ji būtų 3 proc. darbuotojo įmoka ir 1,5 proc. valstybės skatinamoji įmoka.
Prie kaupimo antros pakopos fonduose gyventojas bei darbdavys galėtų prisidėti papildomai, tarkime, pirmasis galėtų mokėti daugiau kaip 4 proc. atlyginimo. Tokiu atveju jiems būtų taikomos mokestinės lengvatos – tokios pat, kurios dabar galioja investuojant į trečios pakopos pensijų fondus.
Taip pat numatoma galimybė žmogui, pavyzdžiui, staiga sumažėjus jo pajamoms, laikinai stabdyti pensijos kaupimą, tačiau bendra to trukmė negalės viršyti 12 mėnesių.
Numatoma, kad dirbantis žmogus bus automatiškai įtraukiamas į pensijų kaupimo sistemą, tačiau jis galės atsisakyti joje dalyvauti. Pasiūlymai dalyvauti sistemoje bus teikiami 3 kartus, bet tik iki 40 metų amžiaus.
