Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) teigimu, Seimo darbo grupė siūlo kurti politizuotą ir neskaidrią policijos sistemą, grįstą neaiškiais principais. Policijos profesinės sąjungos mano, kad dalis Policijos veiklos įstatymo pakeitimo projekto nuostatų ne sprendžia esamas problemas, o kuria prielaidas piktnaudžiavimui užimamomis pareigomis ir siekia apsunkinti darbuotojų darbo sąlygas.
Pareigūnų nuomone, policijos veiklos kontrolei skirtos priemonės, pagal kurias policijos veiklą kontroliuotų Vidaus reikalų ministras ir kitos institucijos „įstatymuose nustatyta tvarka“, yra netinkamos. „Veiklos pobūdis, teisėsaugos depolitizavimo principas reikalauja, kad policijos ir pareigūnų kontrolė būtų aiškiai apibrėžta ir kiekvienas pareigūnas būtų tikras dėl to, kokia institucija ar pareigūnas gali jį kontroliuoti ir kokia apimtimi tikrinti jo veiklą. Todėl būtina atskirti vidinę ir išorinę kontrolę ir kontroliuojamas sritis“, - aiškina LPPS vadove Roma Katinienė.
Be to, siūloma įvesti nuostatą, kad tarnybos metu galėtų būti tikrinamas pareigūnų lojalumas. Pasak profesinių sąjungų atstovų, savo turiniu šie veiksmai atitinka žvalgybos srityje naudojamas priemones. Skirtumas tik toks, kad žvalgyba, kaip valstybės institucijų veikla, yra griežtai reglamentuota, konkrečios priemonės gali būti naudojamos tik sankcionavus nepriklausomai institucijai – teismui.
„Visa tai perša mintį, kad policijos pareigūnų atžvilgiu bus naudojamos slaptos, konspiracinės priemonės, vaizdo, garso įrašymai, sankcionuojami policijos generalinio komisaro. Tokie veiksmai galės būti taikomi ir darbuotojams, tiesiogiai pavaldiems komisarui. O tai reiškia, kad vadovo rankose atsiduria itin svarbus ir reikšmingas instrumentas, kuriuo gali būti naudojamasi siekiant susidoroti su principingais pareigūnais“, - pasakoja R. Katinienė.
Profesinių sąjungų atstovai teigia, kad policijos veiklos kontrolės nuostatas būtina peržiūrėti, nes dabartiniai siūlymai riboja asmenų teises (pavyzdžiui, sprendimas tikrinti lojalumą nėra vertinamas nepriklausomos institucijos – teismo) ir neapsaugo nuo provokacijų bei šališkumo pareigūnų atžvilgiu (tikrinantys asmenys gali provokuoti, įkalbinėti, versti ar kitaip siekti paveikti asmenį padaryti pažeidimą).
Seimo darbo grupė siekia nustatyti ir naują Policijos įstaigų struktūrų reglamentavimą.
„Nėra kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti sprendžiama, ar įstaiga bus savarankiškas juridinis asmuo, ar policijos departamento struktūrinis padalinys. Taip pat neaišku, kaip bus steigiamos ar naikinamos policijos įstaigos. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad niekaip nereglamentuojama, kaip turėtų būti valdomi įstaigų žmogiškieji ištekliai: planuojamas personalo poreikis, vidaus administravimo ir teisėsaugos funkcijas vykdančių tarnautojų kiekybinis santykis, pareigybių sudarymo principai ir kita“, - teigia LPPS vadovė.
R. Katinienės teigimu, kyla grėsmė, jog bus neatsižvelgiama į konkretų darbo krūvį, įstaigų veiklos specifiką. Tokia situacija yra ir šiuo metu, kai žmogiškieji ištekliai yra paskirstyti netolygiai – darbo krūvis tarp atskirų vyriausiųjų policijos komisariatų ar tarp smulkesnių teritorinių padalinių atsižvelgiant į pareigūnų skaičių skiriasi iki 10 kartų.
