Gyventojai dalijosi, kokius daiktus parduoda ir kiek juos pardavę uždirba.
Portalo tv3.lt skaitytoja Evelina pasakojo, kad augina tris vaikus.
„Visi jie moksleiviai ir šiemet išaugo savo mokyklines uniformas. Jas pardaviau socialinių tinklų grupėse ir ten pat radau ir nupirkau uniformas savo vaikams.
Dabar girdžiu kalbas, kad už parduotus daiktus turėsiu susimokėti mokesčius. Ar tai tiesa, juk nieko iš uniformų neuždirbau. Tų pinigų neužteko kitoms uniformoms nupirkti, dar turėjau pridėti keliasdešimt eurų iš savo kišenės“, – klausė moteris.
Evelina pastebėjo, kad šiuo metu daug žmonių pardavinėja savo daiktus.
„Juk visi skatina nekaupti, mažiau vartoti ir parduoti. Tačiau jeigu pardavus dar reikia mokėti mokesčius, nematau prasmės savo daiktų pardavinėti“, – pasakojo moteris.
Tuo metu kita portalo tv3.lt skaitytoja Viktorija pasakojo, kad prieš metus užsiregistravo „Vinted“ platformoje.
„Per ją pardaviau beveik pusę savo spintos drabužių, taip pat knygų ir kitų namų apyvokos daiktų. Kainų neužkeliu, drabužius parduodu po 5–10 eurų. Kai kurias knygas parduotu ir po 1 eurą, nes noriu atlaisvinti lentynas“, – pasakojo mergina.
Ji pasakojo, kad per metus pardavė daiktų už 500 eurų.
„Kyla klausimas, ar šiuos pinigus apmokestins VMI? Ar pati turiu pranešti VMI, kad pardavinėju daiktus ar gausiu jų pranešimą?“ – klausė Viktorija.
Kada reikia mokėti mokesčius?
VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius komentavo, kad tais atvejais, kai gyventojai pardavinėja savo asmeninius daiktus (pvz., nebenešiojamus savo ar vaikų drabužius ir pan.), tai jie individualios veiklos registruoti ar įsigyti verslo liudijimo neprivalo.
„Mokesčių mokėti nereikia, jei gautas pelnas, kainos skirtumas tarp prekės įsigijimo ir pardavimo, per metus nesiekia 2,5 tūkst. eurų.
Tačiau jeigu gautas pelnas iš nereikalingų daiktų pardavimo viršija šią ribą, apmokestinama tik 2,5 tūkst. eurų viršijanti suma – nuo jos reikia sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM) deklaruojat pajamas iki gegužės 1 d.“ – informavo VMI specialistas.
Tačiau kada reikia deklaruoti individualią veiklą, parduodant daiktus internete?
VMI atstovas pažymi, kad jei gyventojas specialiai įsigyja daiktus norėdamas juos parduoti ir gauti ekonominės naudos, tiek parduodamas gyvai, tiek internetu, jis privalo registruoti individualią veiklą.
„Kai gyventojas skelbia apie savo veiklą internete, socialiniuose tinkluose ar kitose platformose, ir perparduoda, gamina ir parduoda produktus, teikia nuolatinio pobūdžio paslaugas komerciniais tikslais siekdamas ekonominės naudos, tokia tęstinė veikla laikoma individualia veikla ir priklausomai nuo jos pobūdžio gyventojas turi įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą arba įsigyti verslo liudijimą.
Pavyzdžiui, gyventojas, siekdamas gauti nuolatinių pajamų, perka rūbus iš užsienio ir parduoda juos brangiau Lietuvoje. Tokiu atveju, gyventojas gali atsirasti pareiga registruoti atitinkamą individualią veiklą ir mokėti priklausančius mokesčius.
Elektroninė prekyba, prekių perpardavimas įsigijus prekybos verslo liudijimą negalima, tačiau, įsigijus atitinkamos rūšies gamybos verslo liudijimą, nėra draudžiama pagamintus gaminius parduoti elektroniniu būdu“, – komentavo R. Puncevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad jeigu tam tikrų paslaugų teikimui gyventojas yra įsigijęs verslo liudijimą, tai šias paslaugas jis gali teikti tiek „gyvai“, tiek internetu, neregistruodamas individualios veiklos pagal pažymą.
Pavyzdžiui, verslo liudijimą „Kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo veikla“ įsigijęs gyventojas gali mokymus vesti ir internetu.
Kaip apmokestinamos savarankiškai dirbančiųjų pajamos?
Anot R. Puncevičiaus, iki gegužės 1 d. gyventojas turi pateikti metinę pajamų deklaraciją už praėjusius metus ir joje nurodo iš savo veiklos gautą pajamų sumą bei sumoka GPM.
GPM dydis vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą priklauso nuo uždirbtų apmokestinamųjų pajamų, neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu – internetu, parduotuvėse ir kt. jos gautos.
„Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus. Jiems priskiriamos su pajamų gavimu susijusios visos veiklai vykdyti faktiškai patirtos išlaidos. Gyventojo pasirinkimu, gali būti laikoma suma, lygi 30 proc. gautų pajamų (tokiu atveju išlaidas pagrindžiančių dokumentų turėti neprivaloma).
Kai apmokestinamosios pajamos neviršija 20 tūkst. eurų per metus, taikomas 5 proc. tarifas, o viršijus šią sumą tarifas didėja ir apskaičiuojamas pagal atitinkamas formules. Apmokestinamosioms pajamoms pasiekus 35 tūkst. eurų per metus taikomas nekintantis 15 proc. pajamų mokesčio tarifas“, – skaičiavo VMI specialistas.
Jis pažymėjo, kad vykdant elektroniniu būdu komercinę veiklą pasitaiko atvejų, kai GPM apskaičiuojamas neteisingai dėl klaidingai įrašytos pajamų sumos.
„Pavyzdžiui, teikdami IT paslaugas per „Bolt“ platformą, gyventojai klaidingai pajamomis pripažįsta ne visą klientui suteiktos paslaugos kainą, bet sumažina ją platformai sumokėtu tarpininkavimo mokesčiu.
Kadangi tarpininkavimo mokestis priskiriamas išlaidoms, gyventojas, pasirinkęs iš pajamų atimti fiksuotą 30 proc. pajamų sumą, papildomai pajamų mažinti tarpininkavo mokesčiu negali“, – komentavo R. Puncevičius.
Jis pažymėjo, kad nuo individualios veiklos (tiek įsigijus verslo liudijimą, tiek įregistravus individualią veiklą pagal pažymą) pajamų Sodrai reikia mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas.
