Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi Norvegijoje gyvenantis Rolandas. Vyras teigia, kad Kauno klinikinės ligoninės skubios pagalbos skyriaus darbuotojai iš pradžių nesutiko suteikti pagalbos jo žmonai, nes jie – emigrantai.
Atsisakė padėti
„Buvome vaiko krikštynose ir mano žmona ėjo su batais aukštesniais kulniukais, kryptelėjo koją ir pasitempė raiščius“, – pasakojo Rolandas.
Sutuoktiniai nusprendė vykti į artimiausią ligoninę ir paprašyti, kad medikai padarytų rentgeno nuotrauka, kad būtų išvengta galimų traumos komplikacijų. Sužalota moteris buvo nuvežta į Kauno klinikinės ligoninės skubios pagalbos priėmimo skyrių.
Rolandas pateikė priėmimo skyriaus darbuotojams žmonos pasą.
„Įvedė duomenis į kompiuterį ir sako: „jūs nesate Lietuvos Respublikos piliečiai, mes jums negalime niekuo padėti“, – pasakojo vyras.
Rolandas darbuotojams pateikė Lietuvos Respublikos pasą, nes su žmona pilietybės nėra praradę, tik perregistravo gyvenamąją vietą Norvegijoje ir šioje šalyje moka sveikatos draudimo mokestį.
„Aš pakėliau balsą ir pasakiau, kad vis tiek privalo padėti, nes priėmė Hipokrato priesaiką“, – kalbėjo Rolandas.
Priėmimo darbuotojai pasakė, kad negali padėti Rolando žmonai, nes šeima Lietuvoje nemoka sveikatos draudimo. Vyras teigia, kad jei medikai būtų pasakę, kad už paslaugą reikia susimokėti, jis būtų neprieštaravęs, susimokėjęs ir būtų išvengta konflikto.
Siuntinėja nuo langelio prie langelio
Kauno medikai galiausiai priėmė Rolando žmoną, tačiau atšiaurus elgesys nesibaigė.
„Ligoninės personalas žmonai sakė, kad, kadangi mes užsienyje gyvename, tai turime daug pinigų“, – pasakojo Rolandas.
Vyras įsitikinęs, kad bet kurioje ligoninėje turi būti suteikta skubi pagalba, nepriklausomai nuo to, ar besikreipiantis asmuo yra lietuvis, ar užsienietis.
„Mes gerai lietuviškai šnekame. O jei kreiptųsi užsienietis, kuris nėra Lietuvos pilietis, nekalbėtų lietuviškai. Neįsivaizduoju, kaip su juo elgtųsi“, – stebėjosi Rolandas.
Dėl tokio ligoninės personalo elgesio, Rolandas kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją. Pasak jo, ministerija jam pasiūlė pasidomėti Europos sveikatos kortele, o dėl ligoninės elgesio kreiptis į įstaigos administraciją arba į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą.
Pašnekovo teigimu, jis su šeima netrukus grįš į Norvegiją, tad neturi tam laiko.
„Nuo langelio prie langelio mus siuntinėja“, – pasipiktinimo neslėpė vyras.
Pagalbą turi suteikti
Valstybinės ligonių kasos (VLK) Tarptautinių reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Šafranavičienė portalui tv3.lt teigė, kad Lietuvoje žmogus, sveikatos draudimu apdraustas Europos Sąjungos šalyje narėje, Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse arba Šveicarijoje, turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kurios tampa būtinos dėl medicininių priežasčių, atsižvelgiant į būtinų medicinos paslaugų pobūdį.
„Taigi, jei į gimtinę pasisvečiuoti grįžta emigrantas ir jam prireikia kreiptis į gydymo įstaigą dėl būtinosios medicinos pagalbos, kreipiantis į gydymo įstaigą Lietuvoje jis turėtų pateikti jo sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą – kitos ES šalies sveikatos draudimo įstaigos išduotą Europos sveikatos draudimo kortelę arba ją laikinai pakeičiantį sertifikatą“, – sakė N. Šafranavičienė.
VLK atstovė pateikia pavyzdį: jeigu Lietuvos piliečiui, kuris gyvena ir legaliai dirba Vokietijoje, laikinai svečiuojantis Lietuvoje prireiktų skubios medicinos pagalbos, t. y. ūmiai susirgus, susižeidus ar paūmėjus lėtinei ligai, kreipdamasis į gydymo įstaigą Lietuvoje jis turėtų pateikti Vokietijos valstybinės sveikatos draudimo įstaigos išduotą Europos sveikatos draudimo kortelę.
„Tokiu atveju, už suteiktas paslaugas mokėti nereikėtų – jam suteiktos būtinosios medicinos pagalbos išlaidas gydymo įstaigai apmokėtų ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, kurias vėliau Europos Sąjungos reglamentų nustatyta tvarka ir terminais kompensuotų Vokietijos kompetentinga įstaiga“, – pasakojo N. Šafravičienė.
Jeigu žmogus nėra apdraustas sveikatos draudimu Europos Sąjungoje, EEE šalyje arba Šveicarijoje, už visas medicinos paslaugas, net ir būtiniausias, Lietuvoje reikia mokėti.
„Tiesa, tokie asmenys turi visas galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas tokia apimtimi ir tvarka, kokia nustatyta jų privataus sveikatos draudimo sutarties sąlygose. Kitaip tariant, jų sveikatos išlaidas pagal numatytas sąlygas dengia privataus sveikatos draudimo bendrovės, jei asmuo yra ten apsidraudęs“, – dėstė N. Šafravičienė.
