Pažadėjusi įduoti šluotas ilgiau nei pusę metų darbo nesusirandantiems pašalpininkams, Panevėžio savivaldybė juos tik pagąsdino. Prieš porą mėnesių miesto Taryba patvirtino tvarką, kad gaunantieji socialines pašalpas privalės už jas atidirbti visuomenės labui, tačiau Savivaldybės administracija iki šiol nesuranda būdų, kaip tai įgyvendinti. Kai kurie jos vadovai net prasitaria, esą darbo neturintys socialiai remtinieji yra nuskriausti likimo, todėl juos versti atidirbti už pašalpas būtų amoralu.
Tvarka dėl akių
Katino dienos valstybės išlaikytiniams Panevėžyje turėjo baigtis jau vasarį, kai po ilgų svarstymų miesto Savivaldybės taryba pagaliau patvirtino, kad gaunantieji socialines pašalpas nuo šiol privalės atidirbti. Pagal naująją tvarką, tokia prievolė tektų darbo nerandantiems ir iš valstybės paramos ilgiau kaip pusę metų besiverčiantiems žmonėms.
Taryba numatė, kad per mėnesį dešimt dienų po keturias valandas remtinieji prisidėtų tvarkydami aplinką, pagelbėtų socialinėse, švietimo, sveikatos, kultūros įstaigose teikiant socialines paslaugas ar organizuojant renginius. Nuo darbo būtų atleidžiami pensininkai, besilaukiančios moterys, į darželį neinančius vaikus auginantys tėvai, slaugantieji neįgalius šeimos narius, turintieji neįgalumą ar nedarbingumą bei gaunantieji mažesnę nei 20 eurų pašalpą.
Šiuo metu socialinę paramą, siekiančią nuo 102 eurų ir mažiau, Aukštaitijos sostinėje gauna 5900 asmenų. Kiek iš jų pagal patvirtintąją tvarką turėtų atidirbti, Savivaldybė dar nė nebandė suskaičiuoti. Socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas įsitikinęs, kad jo klientus versti mojuoti šluotomis švarinant miestą būtų ir neekonomiška, ir socialiai neteisinga.
„Jūs atsidurkite jų vietoje – gaunate 102 eurus ir dar už tiek reikės kažkur eiti ir dirbti? Pažiūrėčiau, kaip sureaguotume. Gal pasižiūrėti reikia, kodėl žmogus negali gauti darbo. Socialinės pašalpos gavėjai praradę įgūdžius, o mes verčiame juos dirbti už dyką. Už darbą turi būti sumokama, o socialinė pašalpa nėra atlyginimas“, – įsitikinęs V. Michailovas.
Naudos nemato
Vedėjo nuomone, įdarbinusi socialiai remtinųjų armiją, Savivaldybė neišvengtų išlaidų – tektų įsteigti papildomų etatų užduotims paskirstyti ir darbininkams kontroliuoti, pirkti įrankių ir panašiai.
„Šiaulių savivaldybė įsteigė padalinį socialiai remtinųjų darbui organizuoti. Nesuprantu, kam reikia skirti papildomų lėšų, kad priverstų žmogų dirbti už dyką, o naudos iš to absoliučiai niekam nėra“, – neabejoja skyriaus vedėjas.
Socialinės apsaugos ministerijos inicijuotą ir daugelyje savivaldybių jau taikomą tvarką, kai už socialines pašalpas prašoma padirbėti visuomenės labui, V. Michailovas siūlo keisti daugiau lėšų skiriant viešiesiems darbams, už kuriuos būtų mokamas bent minimalus atlyginimas.
„Socialinę pašalpą gaunantis žmogus per metus atidirbtų 3–4 mėnesius ir tuo metu būtų socialiai draustas, gautų atlyginimą. Dabar tik viešojoje erdvėje deklaruojama, kad socialiai remtinuosius įdarbinti yra gerai, bet užkulisiuose kitaip šnekama“, – tvirtina vedėjas.
Jis net neabejoja, kad iš socialinių pašalpų gyvenančius panevėžiečius privertus nemokamai dirbti pasipiltų bylų teismuose.
Pašalpa ir darbas nedera
Paskutines dienas administracijos direktoriaus pavaduotojos poste dirbanti socialdemokratė Janina Gaidžiūnaitė tvirtina, esą pašalpininkų įdarbinimą stabdo biudžetinių įstaigų nenoras prisiimti atsakomybę už tokius darbininkus.
„Nėra suinteresuotų apsiimti kuruoti dirbančius socialiai remtinuosius. Savaime aišku, kad dėl to išaugtų įmonės sąnaudos, o darbų kokybė turbūt būtų labai abejotina“, – mano J. Gaidžiūnaitė.
Vis dėlto pavaduotoja prasitaria, jog reikalauti panevėžiečių padirbėti už pašalpas nesiryžta ir patys Savivaldybės vadovai. Ji pati neslepia nesutinkanti su tokia tvarka, sugalvota ne pačios Savivaldybės, o nuleista iš aukščiau.
„Socialinė parama teikiama tiems, kam ji tikrai reikalinga, mes to labai griežtai žiūrime. Dar versti atidirbti už tą varganą pašalpą būtų amoralu. Aišku, bet koks darbas yra svarbus ir geras, bet socialinė pašalpa, už kurią reiktų atidirbti, kažkaip nesiderina“, – iš Savivaldybės biudžeto išlaikomus ilgalaikius bedarbius užjaučia socialdemokratė.
Laukia pastiprinimo
Savivaldybei trypčiojant vietoje, už švarą mieste atsakinga jos įmonė „Panevėžio specialus autotransportas“ socialiai remtinųjų nesikrato. Jos direktorius Valentas Bakšys tvirtina, jog papildoma armija darbininkų labai praverstų.
Šiuo metu švarą visame mieste prižiūri maždaug 50 įmonės valytojų. Pasak direktoriaus, riboti įmonės finansiniai resursai neleidžia jų įdarbinti daugiau. Panevėžiečiai dabar tik su nostalgija gali prisiminti, koks švarus buvo miestas prieš 15-iolika metų, kai jį tvarkydavo 240 valytojų.
V. Bakšio nuomone, kad jų gretos išaugtų pašalpininkų sąskaita, trūksta visai nedaug. Savivaldybė turėtų gauti Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą sudaryti su savo įmone, „Panevėžio specialiu autotransportu“, sandėrį dėl paslaugos – socialiai remtinųjų darbo organizavimo – teikimo.
„Tereikia, kad Savivaldybė žengtų tą lemiamą žingsnį ir jau galėtume pradėti dirbti“, – „Sekundei“ teigė V. Bakšys.
Tiesa, Savivaldybės taryba dar turėtų nustatyti įkainius, kiek iš miesto biudžeto būtų mokama įmonei už pašalpų gavėjų darbo administravimą.
„Niekas negali prognozuoti, pasiteisins tokie darbininkai ar ne. Ir pagal viešųjų darbų programą ateina visai normalių žmonių padirbėti, o ateina ir tinginių. Bet dirbti su visais galima“, – mano V. Bakšys.
Šiauliai tvarkosi
Gailestingiesiems Panevėžio valdininkams nesiryžtant įduoti šluotų socialiai remtiniesiems, Šiaulių savivaldybė tą padarė prieš metus. Socialinės paramos skyriaus vedėjos Irenos Kiurienės teigimu, prievolė už pašalpą atlikti visuomenei naudingą veiklą yra viena iš priežasčių, per metus trečdaliu sumažinusių remtinųjų gretas. 2014-ųjų pradžioje socialines pašalpas gavo 4346 šiauliečiai, o pabaigoje – 3113 asmenų.
Šiaulių socialinės paramos skyrius per mėnesį išrašo vidutiniškai 400 siuntimų atlikti visuomenei naudingą veiklą. Padirbėti visuomenės labui nekviečiami pensininkai, nėščiosios, besimokantys asmenys, pirmos ir antros grupės neįgalieji. Visi kiti, kurie darbingi arba iš dalies darbingi, kviečiami dirbti atsižvelgiant į jų sveikatos būklę. Jei žmogus dėl ligos negali atlikti visuomenei naudingos veiklos, privalo pristatyti iš gydytojo pažymą.
Pasak I. Kiurienės, darbai visuomenės labui socialiai remtiniesiems paskirstomi atsižvelgus į pašalpos dydį. Šeima, gaunanti daugiau nei 102 eurų socialinę paramą, per mėnesį atlieka 30 val. visuomenei naudingos veiklos, jei 50–100 Eur – 20 val., o gaunantieji 50 Eur – 10 val.
„Jei socialinę paramą gaunantis žmogus tiesiog nusistatęs prieš visuomenei naudingą veiklą ir nedirba, nes įsitikinęs, jog tai yra socialiai neteisinga, negauna paramos“, – teigė I. Kiurienė.
Tačiau, anot jos, tokių piktybiškai atsisakančiųjų padirbėti per metus pasitaikė vos keli.
„Vieni dirbti eina burbėdami, o kiti – patenkinti. Yra net tokių, kurie atidirbę privalomas valandas prašosi ir toliau, nes visai smagu neturint užsiėmimo dalyvauti darbo rinkoje“, – „Sekundei“ pasakojo I. Kiurienė.
Požiūris keičiasi
Šiaulių savivaldybė socialiai remtinųjų darbą organizuoti patikėjo specialiai šiai veiklai praėjusiais metais įsteigtam Švietimo centro padaliniui. Jo vadovo Aleksandro Steponavičiaus teigimu, papildomai teko įdarbinti tris žmones.
Anot A. Steponavičiaus, pašalpų gavėjai tvarko viešąsias erdves visame mieste.
„Pradžia buvo sunkoka, bet praėjus metams požiūris tikrai pasikeitė. Tie, kam įsitikinimai neleidžia dirbti viešojoje vietoje, bet žino, kad vis tiek neišsisuks, prašo įdarbinti kur atokiau nuo akių. Net jaunimas darbo visuomenės labui nebesikrato – nori tvarkyti aplinką prie savo namų, vaikus atsiveda lapų grėbti“, – kalbėjo A. Steponavičius.
Šiaulius tvarkantiems socialiai remtiniesiems prižiūrėti, pasak A. Steponavičiaus, pakanka dviejų meistrų. Pernai jiems pagelbėdavo ir daugiabučių bendrijų pirmininkai, sutikdavę prižiūrėti šalia jų namų Savivaldybės žaliuosius plotus tvarkančius žmones.
„Ateina dirbti ir tie, kam nepriklauso. Nusibosta neturint darbo televizorių namuose žiūrėti, geriau su kompanija kokį parką tvarkyti. Čia ir vienišiai vienas kitą suranda. Paskui matom, kaip mūsų darbininkai susikibę už rankučių per miestą eina“, – šypsosi A. Steponavičius.
Inga Kontrimavičiūtė
