Viena Panevėžio rajono gimnazija kilus grėsmingai koronaviruso pandemijai užvėrė duris, bet kasryt sulaukia vieno neįprastai užsispyrusio lankytojo. Ne, ne uolaus mokinuko su kuprine ant pečių, o štai šio į mokyklą atskrendančio gandriuko.
Ilgakojis sparnuotis ant laiptų išties sukiojasi lyg prašydamasis į vidų, bet supratęs, kad nebus įleistas, džiaugiasi bent kokia draugija kieme.
„Jis tiesiog labai gražiai nuo pirmadienio pradėjo gyventi mūsų kieme gimnazijos ir kiekvieną rytą laukia mūsų ir apeina teritoriją ir ateina prie laiptų ir pabarbena į langą viskaip būna su juo. Visiškai nebaikštus labai jaukus“, – sako Naujamiesčio gimnazijos direktorė Daiva Dirsienė.
Simboliška, o gal lemtinga, bet naujokas prie mokyklos išdygo iškart po karantino paskelbimo ir ilgam ištuštėjusių klasių. Dabar rajono mokykla viliasi, kad gal gandro pasirodymas sparčiai senstančiam miesteliui reikš kur kas daugiau.
„Tiesiog vaikai išėjo iš mokykos tai sekančią dieną prisistatė gandras čia mums viltis gal tas karantino laikotarpis suteiks naujų vilčių naujų vaikų ateičiai. Gandras mums savotiškai simbolis mokyklos“, – pasakoja D. Dirsienė.
Baltaplunksnis nenustoja stebinti ir gimnazijos kiemsargės. Moteris pastebėjo, kad paukštis puikiai skiria laiką ir valandas. Be to yra labai žaismingas, štai iš rankų pasisotinus kelis gabalėliais dešros, metas prasiblaškyti. Pažaisti tinka basų kojų takas, ar vaikų lauke sunešti akmenėliai.
„Čia jis jau taip sugalvojo anksčiau nebuvo taip išdrąsėjęs dabar viskas jam taip įdomu kiekvieną kampelį jis pažįsta toks šeimininkas jaučiasi čia mes kai padarėm taką tai vaikai žaisdavo dabar jis jau perėmė visą vaikų darbą“, – teigia kiemsargė Elena Ivanauskienė.
Vis tik gimnazijos direktorė mano, jog gandras gali būti naminis. Ir kieno nors tiesiog iš gailesčio vėlų rudenį priglaustas peržiemoti.
„Gal žeimą kas jį maitino bet tiesiog jis kaip bendruomenės narys tikiuosi kas norės pasigirs kad čia jau mano išaugintas per žiemą bet kol kas niekas garsiai nesako tai mes tiesiog darom prielaidą tokią kad čia kažkas iš vietinių jį globoja“, – kalbėjo D. Dirsienė.
„Palepinam žuvyte irgi kartu su bendradarbėm atnešam atitirpinam ir mėsytės be jokių priedų kartais ir tos pačios dešrytės be jokių lašinukų daugiau mėgsta mėsiško batono koki9o paduodam tai čia žvirblių puota būna“, – sako E. Ivanauskienė.
Nors paprastai gandrų sugrįžimo diena arba gandrinės minimos kovo 25-tą, tačiau pirmieji gandrai Lietuvoje pasirodo jau kovo pradžioje. Gimnazijos kolektyvas juokauja, kad gal iš tolimosios Afrikos skridęs gandriukas tiesiog išsiilgo gerų žmonių draugijos.
