Žaliu miestu vadinamas Panevėžys, pasirodo, yra labiausiai užterštas šalyje. Tačiau jo gyventojai nekrenta kaip lapai, palyginti su kitomis savivaldybėmis, jie anapilin nukeliauja garbingiausio amžiaus. Vienas didžiausių Panevėžio pliusų, kad čia vidutinė žmonių gyvenimo trukmė yra didžiausia Lietuvoje. Mūsų mieste žmonės vidutiniškai gyvena 76,8 metų. U. Mikaliūno nuotr.
Specialistai neturi paaiškinimo
Panevėžio miestas labiausiai užterštas iš visų 60 šalies savivaldybių, tačiau žmonių gyvenimo trukmė čia ilgiausia. Palyginti su šalies vidurkiu, Panevėžyje mažiau žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kurios yra pagrindinė mirtingumo priežastis. Mieste prie Nevėžio, lyginant su šalies vidurkiu, gerokai mažesnis žmonių mirtingumas ir nuo insultų bei kitų smegenų kraujagyslių ligų.
Panevėžiečiai atsparūs ne tik užterštam orui, bet ir alkoholiui. Aukštaitijos sostinėje mirtingumo nuo alkoholio rodikliai yra vieni žemiausių šalyje.
Panevėžys patenka tarp penkių miestų, kuriuose nėra žmonių, sergančių vaistams atsparia tuberkuliozės forma.
Kad užterštame mieste žmonės gyvena ilgiausiai ir nėra labai smarkiai ligoti, paaiškėjo iš Higienos instituto paskelbto 2013 metų visuomenės sveikatos būklės vertinimo. Tačiau nei šio instituto, nei Panevėžio visuomenės sveikatos biuro, nei Panevėžio savivaldybės Ekologijos skyriaus specialistai nesugeba paaiškinti šio fenomeno.
„Mes irgi apie tai diskutuojame, tačiau neturime atsakymo. Matyt, reikėtų atlikti tam tikrus tyrimus, kaip minėti veiksniai susiję tarpusavyje“, – „Sekundei“ sakė miesto Visuomenės sveikatos biuro direktorė Sonata Steniulienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad panevėžiečiai rūpinasi savo sveikata. Lankosi pas gydytojus dažniau nei kitų savivaldybių gyventojai. Be to, Panevėžys šalies vidurkį viršija ir 10 tūkst. gyventojų tenkančiu slaugytojų skaičiumi.
„Tai, kad mūsų gyventojai per metus daugiau kartų apsilanko pas gydytojus, rodo, kad sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas yra geras“, – šį faktą ne tik dideliu panevėžiečių rūpinimusi sveikata aiškina Visuomenės sveikatos biuro vadovė.
Užterštumas – antri metai rekordinis
Higienos instituto Biostatinės analizės skyriaus vyresniosios specialistės Ugnės Balčiūnės teigimu, gyventojų sveikatos būklė visose šalies savivaldybėse buvo vertinama analizuojant įvairius visuomenės sveikatos rodiklius.
Specialistai taip pat nagrinėjo su sveikata susijusius socioekonominius veiksnius, tokius kaip socialinės rizikos šeimų skaičius, ilgalaikis nedarbo lygis.
Jie daro išvadą, kad didžiuosiuose šalies miestuose socialinė ir ekonominė situacija geresnė nei periferijoje.
Visuomenės sveikatos vertinimo ataskaitą pateikęs Higienos institutas ragina savivaldybes įvertinti savo situaciją šalies kontekste, išanalizuoti esamas problemas ir imtis priemonių joms spręsti. Neatsitiktinai specialistai kelia hipotetinį klausimą: „Kurioje savivaldybėje geriausia gyventi“?
Nepaisant to, kad miestas užterštas, Panevėžį specialistai priskiria prie savivaldybių, kur gyventi gera.
Vienas didžiausių Panevėžio pliusų, kad čia vidutinė tikėtina žmonių gyvenimo trukmė yra didžiausia Lietuvoje. Mūsų mieste žmonės vidutiniškai gyvena 76,8 metų. Nedaug atsilieka Kaunas ir Kauno rajonas. Lietuvoje vidutinė gyvenimo trukmė yra 74 metai.
Mažiausiai šiuo atžvilgiu pasisekė Zarasų rajono gyventojams, kur vidutinė gyvenimo trukmė yra tik 67,9 metų.
Tačiau Aukštaitijos sostinė yra labiausiai užterštas miestas Lietuvoje. Čia į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis 1 kv. km yra didžiausias – 27 tūkst.750 kg. Ir taip yra jau antri metai iš eilės.
Pagal atmosferos užterštumą antroje vietoje esančioje Klaipėdos miesto savivaldybėje 1 kv. km tenka 24,5 tūkst. kg teršalų. Mažiausiai užterštos Skuodo, Anykščių, Trakų rajonų savivaldybės, kur 1 kv. km atitinkamai tenka 39,3 kg, 68,8 kg ir 70,3 kg teršalų.
Panevėžio miesto savivaldybės Ekologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Valdas Mačikėnas, paklaustas, kokios tokio didelio Panevėžio užterštumo priežastys, sako negalįs jų paaiškinti nematydamas išsamios analizės.
Jis svarsto, kad tokius didelius užterštumo rodiklius lemia tai, kad miestas yra gana kompaktiškas, gyventojų tankumas gana didelis, oro taršos matavimo stotis stovi pačiame miesto centre, kur daug individualių namų. Kaip žinoma, šaltuoju metų laiku daugelis privačių namų savininkų šildosi kietuoju kuru, tad padidėja kietųjų dalelių koncentracija ore.
Daugiau serga nebent diabetu
Kraujagyslių ir širdies ligos kasmet nusineša daugiausia žmonių gyvybių. Tačiau Panevėžio miesto ir rajono gyventojų mirtingumas nuo kraujotakos ligų neviršija šalies vidurkio.
Panevėžiečiai rečiau miršta nuo piktybinių auglių. Pernai 10 tūkst. gyventojų teko 15,8 mirtys. Šalies vidurkis – 17,8 mirtys. Tačiau Panevėžio rajone mirtingumas nuo vėžio yra didesnis už šalies vidurkį ir 10 tūkst. gyventojų siekia 20,9.
Mažiausiai Lietuvoje nuo vėžio žmonės miršta Alytuje, Kupiškio, Raseinių, Akmenės, Kazlų Rūdos savivaldybėse.
Nuo smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) ligų Panevėžyje iš 10 tūkst. gyventojų praėjusiais metais mirė 6,7, rajone – 5,6 gyventojai. Šalyje 10 tūkst. gyventojų tenka 10,8 mirtys nuo minėtų ligų.
Panevėžio gyventojų mirties priežastimi palyginti retai tampa alkoholis. 10 tūkst. gyventojų tenka 1,7 mirtys. Mažiausiai nuo velnio lašų mirštama Kazlų Rūdos savivaldybėje – 0,6 mirtys. Šalies vidurkis yra 3,8 mirtys. Panevėžio rajone alkoholis iš 10 tūkst. gyventojų į kapus nuvaro 5.
Panevėžiečiai kiek dažniau nei kitų miestų ir rajonų gyventojai serga II tipo diabetu. Šalies vidurkis 10 tūkst. gyventojų yra 36,6, o Panevėžyje jis siekia 38,8. Tačiau rajone – tik 18,8.
Panevėžio ir rajono gyventojams geriau prieinama sveikatos priežiūros pagalba. Mieste 10 tūkst. gyventojų tenka 6,7 , rajone – 6,9 šeimos gydytojai. Tuo tarpu šalies vidurkis – 6,1 gydytojo.
Panevėžio savivaldybė – viena iš penkių, kuriose 10 tūkst. gyventojų tenka daugiausia slaugytojų – 109. Daugiausia šios profesijos atstovų tenka Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojams – 130. Šalies vidurkis – 76,6 slaugytojai.
Nedaug galvos skausmą keliančių šeimų
Higienos instituto pateikti duomenys rodo, kad socialinės rizikos šeimų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, tarp šalies savivaldybių smarkiai skiriasi. Daugelio savivaldybių vidurkis yra didesnis nei šalies – 3,5.
Didžiuosiuose šalies miestuose tokių šeimų skaičius yra mažesnis negu mažesnėse savivaldybėse. Panevėžio miestas patenka tarp penkių, kur yra mažiausiai nedorai gyvenančių šeimų.
Čia 1000 gyventojų tenka 2 socialinės rizikos šeimos. Tuo metu Pagėgių, Širvintų, Pasvalio rajono savivaldybėse tokiam pat skaičiui gyventojų tenka 9–8,6 socialinės rizikos šeimos.
Tačiau miestas ir rajonas 2013 metais šalies vidurkį (64,2 pašalpų gavėjai 1 tūkst. gyventojų) lenkė pagal socialinių pašalpų gavėjų skaičių. Mieste iš 1000 gyventojų pašalpas gavo 77, rajone – 79,5.
Absoliuti rekordininkė šiuo atžvilgiu buvo Lazdijų rajono savivaldybė, kur pašalpas iš 1000 gyventojų gavo 140,7.
Inga SMALSKIENĖ
