Kelios patalpos nuo grindų iki lubų kone aklinai prikimštos dokumentų. Šiuose apie 1170 kvadratinių metrų ploto labirintuose nardo keturios moterys, pasitelkusios tik joms vienoms žinomą navigaciją.
Kartais jos lydi svečius – Specialiųjų tyrimų tarnybos, policijos, prokuratūros ir kitų valstybės institucijų pareigūnus, kuriems reikia tam tikros informacijos tiriant bylas, priimant sprendimus.
Tai – Panevėžio savivaldybės archyvas, esantis miesto pakraštyje, Pilėnų gatvės gale.
Pastaruoju metu dėl pažymų Darbo biržai ir „Sodrai“ archyvą užplūdę gyventojai jo virtuvės nemato – saugyklos durų neperžengia. Jie tik paburnoja, kad su įstaiga prastas susisiekimas.
O archyvo darbuotojoms galvas skauda, kad greitai nebeliks vietos, kur padėti dokumentų. Ir taip pilnos saugyklos netrukus bus užkimštos, kai dokumentus baigs vežti bankrutavusi „Ekrano“ gamykla.
Panevėžio miesto savivaldybė 2008-aisiais parengė archyvo išplėtimo projektą ir dvejus metus iš eilės jį teikė Valstybės investicijų programai, tačiau nebespėjo įšokti į nuvažiuojantį traukinį. Prasidėjus sunkmečiui 7,7 milijono litų vertės projektas finansavimo negavo ir veikiausiai jo greitai nesulauks.
Per krizę padaugėjo klientų
Daug metų archyve dirbanti Savivaldybės administracijos Kanceliarijos skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Vasiliauskienė visai nepyksta, kai kas nors ją ar koleges mėgina patraukti per dantį – pavadina biurokratijos lopšio saugotojomis.
„Dokumentus žmonės dažnai paniekinamai vadina popieriais. Betgi jei nebūtų tų popierių, sugriūtų jų pačių gyvenimas: negautų pensijų, pašalpų, neatsiimtų žemės...“ – kalbėjo archyvarė.
Prasidėjus krizei ir išaugus nedarbui, į archyvą plūstelėjo daugybė žmonių – jie prašo pažymų apie ankstesnių metų uždarbį.
Nuo šių metų pradžios iki spalio 20 dienos keturios archyvo darbuotojos išdavė 8 tūkstančius 943 pažymas. Per mėnesį – vos ne tūkstantį pažymų, arba po 250 kiekviena. Taigi archyvarėms nėra kada sėdėti sudėjus rankų, kaip daug kas įsivaizduoja.
Juolab kad archyvas nekompiuterizuotas. Darbuotojos turi susirasti, išsikelti reikalingą bylą, išrinkti prašomus duomenis ir parengti pažymą vieninteliu įstaigoje stovinčiu kompiuteriu.
Rengiant pažymą, tarkim, apie uždarbį, neduok Dieve suklysti. Archyvarėms galvas nuims arba klientai, arba institucijos, kurioms buvo pateiktos neteisingos pažymos.
Anksčiau pažymų poreikis buvo mažesnis. 2007-aisiais išduotos 7924, o pernai per visus metus –7270 pažymų.
Archyvo darbuotojos nesiskundžia, kad padaugėjo darbo. A.Vasiliauskienės teigimu, svarbiausia, kad bent ateityje būtų išspręstas patalpų išplėtimo klausimas.
„Dabar turim šiokį tokį rezervą. Jo beveik nebeliks, kai baigs vežti „Ekrano“ dokumentus. Tiesa, ploto šiek tiek padaugėja, kai atėjus terminui nurašome laikino saugojimo dokumentus. Bet tai – sukimasis iš bėdos. Ateityje vietos dokumentams reikės vis daugiau“, – kalbėjo A.Vasiliauskienė.
Laikino saugojimo dokumentai – įvairūs Savivaldybės nutarimai, susirašinėjimai ir kt. – saugomi iki dešimties metų, o likviduotų įmonių – net 75 metus.
Matuoja metrais ir kilometrais
2003 metais, kai archyvas iš miesto Savivaldybės buvo perkraustytas į dabartines patalpas, jame buvo 400 saugomų fondų (likviduotų įmonių bylos).
Per šešerius metus fondų išaugo iki 1488. Archyve iš viso saugoma per vieną milijoną bylų. Jomis būtų galima nukloti beveik 2,5 kilometro ilgio kelią.
Vyriausioji specialistė tikino, kad archyvas pildėsi pamažu. Didžiausios šūsnys dokumentų atkeliavo iš uždarytų didžiųjų gamyklų ir įmonių, tokių kaip Autokompresorių, Tiksliosios mechanikos, Statybinių konstrukcijų gamyklos, Baldų fabriko, Valgyklų, kavinių ir restoranų tresto, „Semos“, aklųjų ir silpnaregių įmonės „Regovitus“. Lyderis šiuo atžvilgiu, žinoma, bankrutavusi „Ekrano“ gamykla. Ji dokumentus į archyvą pradėjo vežti 2007 metais.
Inga SMALSKIENĖ
