Kai, atrodytų, jau turima daug įrankių kovoti su COVID-19 pandemija, onkologinių pacientų bėdos nesibaigia. Anot Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovės Neringos Čiakienės, realybė tokia, kad onkologinių užleistų susirgimų mastas yra gerokai padidėjęs.
„Manome, kad viena prielaidų yra ta, kad daug konsultacijų vyksta nuotoliniu būdu ir sulaukti gyvos konsultacijos be galo sunku. Ką taip pat pastebėjome iš onkologinių pacientų pusės – vis dažniau pirmoji onkologinės ligos diagnozė žmogui pasakoma telefonu ir tik tada paskiriamas vizitas žmogui atvykti, kad jam bus gydymas paskirtas“, – pasakojo ji.
Dvi savaitės prilygsta pragarui
POLA vadovės teigimu, tas dvi savaites nuo telefono skambučio iki vizito žmogus išgyvena pragarą. Kiti gi e.sveikatoje pamato, kad nustatytas piktybinis navikas.
„O iki to metų metais kalbėjome, kaip svarbu didinti psichologinės pagalbos įkainį, kad pacientas kartu būtų nukreipiamas psichologo konsultacijai“, – pridūrė ji.
N. Čiakienė atkreipė dėmesį, kad problemos kyla ne tik dėl nuotolinių konsultacijų pas šeimos gydytoją, bet ir registracijos pas specialistus.
„Dar metų pradžioje teikėme siūlymą, kad būtų pakeistas algoritmas ir šeimos gydytojas, turėdamas įtarimą, kad pacientui gali būti onkologinė liga, galėtų tiesiai rašyti siuntimą atlikti magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimą. Dabar tą padaryti gali tik gydytojas specialistas, o pas juos pakliūti sudėtinga“, – apgailestavo ji.
Kaip ilgėja paciento kelias?
POLA atstovės minimą problemą įvardija ir Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja dr. Jurgita Ušinskienė.
„Šeimos gydytojas pats negali skirti brangiųjų tyrimų, bet pacientą turi nusiųsti gydytojo specialisto konsultacijai, kuris išrašys siuntimą. Taigi, taip prailgėja paciento kelias“, – sakė ji.
Tokiu atveju viskas atrodo taip. Žmogus atvyksta pas šeimos gydytoją, gauna siuntimas pas gydytoją specialistą. Gydytojas specialistas be tyrimų ligos nediagnozuoja, todėl rašomas siuntimas pas gydytoją radiologą brangiems tyrimams.
Toliau seka vizitas pas gydytoją radiologą: atliekami ir įvertinami radiologiniai tyrimai. Paskutinis yra vizitas pas gydytoją specialistą, kuris įvertina tyrimų rezultatus, formuoja diagnozę, skiria gydymo planą arba papildomą ištyrimą, jei tai rekomenduoja radiologas.
„Taip pat problema yra, kad pas gydytoją onkologą dažniausiai atvyksta neištirti pacientai, nepasidarę jokių tyrimų, nors turėtų būti atlikti kraujo, rentgeno, ultragarso tyrimai“, – pastebėjo J. Ušinskienė.
Užleistų atvejų skaičius kelia nerimą
NVI vadovė, prof. Sonata Jarmalaitė konstatavo, kad įstaigoje atliktas pirmojo karantino poveikio tyrimas parodė, kad tuo metu buvo ženkliai sumažėję prevencinių programų, vėžio diagnostinių tyrimų apimtys.
„Vien endoskopinių tyrimų apimtys buvo kritę trečdaliu. Dabar esame kiek ramesni. Prevencinių programų apimtys grįžta į 2019 metus, diagnostinių tyrimų dėl vėžio taip pat ženkliai padaugėjo. Ramiau dėl to, kad pacientai nelieka be pagalbos, tačiau užleistų atvejų skaičius tikrai kelia nerimą.
Atrodo, jau buvo pamiršti tie laikai, kai pacientai atvyksta su didžiuliais, akivaizdžiai matomais dariniais, pažengusia liga. Deja, bet tokių užleistų atvejų skaičius skausmingai didėja“, – neslėpė ji.
Nors šiuo metu NVI vadovė sakė neturinti tikslių statistinių duomenų, kiek vėlyvų stadijų vėžio teko gydyti įstaigoje 2021 m., tačiau jau 2020 m. stebėti nedžiuginantys pokyčiai.
„Vien ankstyvose stadijose diagnozuoto plaučių vėžio atvejų 2020 m. sumažėjo perpus o štai pacientų, gydomų sistemiškai dėl išplitusio plaučių vėžio, padaugėjo. Greičiausiai panašios tendencijos bus stebimos ir šiemet“, – konstatavo S. Jarmalaitė.
Įprastiniai srautai grįžta į vėžes
Paklausta, ar konsultacijų, operacijų apimtys jau grįžusios į normą, pašnekovė teigė, kad tokios tendencijos matomos.
„Įprastiniai pacientų srautai NVI atsistato, o paslaugų skaičius, suteiktas per 2021 metus, jau artėja prie 2019 m. lygio. Stacionare atliekamų chirurginių operacijų skaičius artėja link 2019 m. lygio, o štai dienos stacionaro paslaugų jau suteikta 5 tūkst. daugiau nei per tą patį 2019 m. laikotarpį.
Ambulatorinių konsultacijų spektras pasipildė nuotolinėmis konsultacijomis. Stengiamės sukurti patogiausią pacientui ir gydytojui formatą, kad šios konsultacijos nesikirstų su kontaktinių konsultacijų srautu“, – dėstė S. Jarmalaitė.
Ji neslėpė, kad pandemija išmokė dirbti kitaip – kontaktų centras ne tik atsako į visus skambučius, bet ir pasitikslina dėl paciento atvykimo: „Tausojame kiekvienos konsultacijos laiką ir jį nuolat perskirstome. Stengiamės neatidėliojant priimti visus besikreipiančius, tačiau ir gydytojų pajėgumai riboti.“
Ne visi greitai patenka į trečio lygio ligoninę
Deja, vis dar tenka išgirsti iš pacientų, kad jie nueina ilgą kelią, kol patenka į tretinio lygio ligoninę.
„Net ir esant akivaizdžiai onkologinei simptomatikai, pacientai keliauja nuo specialisto prie specialisto, kol patenka į NVI. Net ir tuomet tenka atlikti daugelį papildomų tyrimų“, – pastebėjo įstaigos direktorė.
J. Ušinskienė pridūrė, kad štai radiologinių tyrimų sumažėjimas buvo stebimas 2020 m. balandžio mėn., o nuo birželio pacientų srautai grįžo į normą.
„Atrodo, jau buvo pamiršti tie laikai, kai pacientai atvyksta su didžiuliais, akivaizdžiai matomais dariniais, pažengusia liga. Deja, bet tokių užleistų atveju skaičius skausmingai didėja“, – sakė S. Jarmalaitė.
„Brangiųjų tyrimų – magnetinio rezonanso tomografijos 2020 m. atlikta net 16 proc. daugiau nei 2018 m., ultragarsinių tyrimų – net 17 proc. daugiau nei 2019 m. Profilaktinių programų sraute stebimas padidėjimas, tačiau dar nesiekia iki pandemijos buvusių srautų“, – lygino ji.
Tiesiogiai į Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyrių patenka tik moterys profilaktinėms mamografijoms.
„Priimame apie 50 moterų per dieną, registruojasi iki 40 pacienčių per dieną. Taip pat į skyrių ateina ir moterys po profilaktinės mamografijos, kurioms reikalingas papildomas ištyrimas – mamografija su tomosinteze. Visi kiti pacientų srautai tiesiai iš poliklinikų keliauja į NVI poliklinikos kabinetus ir onkologai pacientus nukreipia reikiamiems tyrimams“, – komentavo ji.
Pandemija – ne priežastis nustoti rūpintis lėtinėmis ligomis
S. Jarmalaitė pridūrė, kad nerimą kelią ne tik daugiau nustatomų sunkių vėžio atvejų, bet ir ant darbo stalo gan liūdnai gulintis Europos kovos su vėžiu planas.
„Esame parengę nacionalinės Vėžio misijos gaires ir siūlymus atsakingoms ministerijoms. Ne kartą kreipėmės į Vyriausybę, Sveikatos apsaugos ministeriją su raginimu atnaujinti nacionalinį vėžio kontrolės planą, spręsti onkologijos skaudulius.
Šalies onkologijos rodikliai vieni prasčiausių Europoje, ir tai ne tik prasti sergamumo ir 5-erių metų išgyvenamumo rodikliai: vėžio diagnostikos ir gydymo inovacijos į mūsų šalį atkeliauja per lėtai. Nuo labiausiai išsivysčiusių Europos valstybių pagal inovacijų diegimą onkologijoje atsiliekame porą metų, o tai jau prarastos dešimtys gyvybių“, – onkologinių ligų skaudulius dėstė ji.
Anot jos, labai norėtųsi, kad operatyviai sukurta COVID-19 genetinio testavimo infrastruktūra tarnautų ir ankstyvai vėžio diagnostikai, būtų greičiau diegiami personalizuotos medicinos sprendimai, o pacientus greičiau pasiektų naujausi vaistai nuo vėžio.
„Svarbu ir sąmoningumo, atsakomybės už savo sveikatą ugdymas. Nereikėtų atidėti kasmetinio vizito pas gydytoją, numesti į stalčių kvietimo į prevencinę programą, numoti ranka į akivaizdžius ligos simptomus. Pandemija ne priežastis nustoti rūpintis lėtinėmis ligomis“, – pažymėjo S. Jarmalaitė.
