Ketvirtadienį, minint Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dieną – Lietuvos Nacionalinės Filharmonijos rūmuose iškilmingai paminėtos 20 – osios sovietų valdžios nesankcionuoto mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo metinės.
Ta proga Lietuvos Nacionalinės Filharmonijos fojė buvo eksponuojama Seimo ryšių su visuomene skyriaus parengta paroda "Kelio į laisvę pradžia – prie A. Mickevičiaus paminklo 1987 m. rugpjūčio 23 d." Parodoje - dokumentų kopijos ir fotografijos atspindinčios krašto sovietizacijos pradžią ir pirmuosius Lietuvos intelektinio ir ginkluotojo pasipriešinimo okupacijai žingsnius. Rugpjūčio 24 d. (penktadienį) nuo 11 iki 15 val. šią parodą Vilniaus gyventojai ir sostinės svečiai galės pamatyti Seimo I rūmų fojė.
Minėjimo metu koncertavo maestro Donato Katkaus vadovaujamas Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Skambėjo lietuvių kompozitorių M. K. Čiurlionio, St. Šimkaus, J. Naujalio, B. Dvariono, V. Kudirkos, J. Tallat-Kelpšos bei J. Indros kūriniai.
J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, dėkodamas pirmojo laisvės mitingo rengėjams, pabrėžė, kad rugpjūčio 23-ąją pelnytai galime laikyti tautos dvasinio pabudimo diena: "Šiandien, praėjus dvidešimčiai metų, nuoširdžiai dėkoju pirmojo laisvės mitingo rengėjams. Už drąsą ir moralumą, už ištikimybę tiesos ir tautos idealams, už pasiryžimą pasiaukoti vardan tų idealų, vardan tos Lietuvos. Jūsų nuopelnas – ne tik priminta ir grąžinta į viešumą tikroji tautos istorija. Jūsų nuopelnas – ir pažadintas tautos solidarumas, savigarba, tikėjimas savo jėgomis".
Respublikos Prezidentas, prisimindamas tautos kančių kelią, apgailestavo, kad po dvidešimties metų mūsų pilietiškumo samprata ir gebėjimas jį realizuoti yra gerokai silpnesni už skambias deklaracijas. "Nenuvertinkime savo tautiškumo, pilietiškumo ir valstybingumo. Turėkime drąsos saugoti ir ginti idealus, kaip tai darė visų laikų Lietuvos laisvės gynėjai", – ragino Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Visa kalba išplatinta atskirai.
Seimo Pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius išreiškė pagarbą sovietmečio disidentams Antanui Terleckui, Vytautui Bogušiui, Nijolei Sadūnaitei, Petrui Cidzikui, Robertui Grigui ir kitiems Laisvės lygos nariams, kurių dėka buvo išdrįsta susirinkti į pirmą viešą demonstraciją ir viešai kalbėti apie Lietuvos laisvę. "Taip rugpjūčio 23-oji tapo ne tik Molotovo-Ribentropo pakto metinių diena, bet ir radikaliosios Drąsos diena", – pabrėžė A.Kubilius.
Vienas mitingo organizatorių – Lietuvos laisvės lygos narys Vytautas Bogušis teigė, kad šiam mitingui pamatus paklojo 1979-aisiais rugpjūčio 23-ąją pasirašytas „45-ių pabaltiečių memorandumas“. Juo buvo kreiptasi į TSRS, Vokietijos Federatyvinės Respublikos, Vokietijos Demokratinės Respublikos vyriausybes, šalių, pasirašiusių Atlanto Chartą, vyriausybes ir Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Kurtą Valdhaimą.
Memorandume VFR ir VDR vyriausybių buvo prašoma viešai paskelbti Molotovo-Ribentropo paktą negaliojančiu nuo jo pasirašymo dienos ir padėti TSRS vyriausybei likviduoti minėto pakto pasekmes – išvesti svetimą kariuomenę iš Pabaltijo.
Šis mitingas, kaip pabrėžė V. Bogušis, buvo vienintelis, kurį valdžia “toleravo”.
„Visi kiti vėliau LLL organizuoti mitingai būdavo blokuojami, organizatoriai suimami: tai ir 1988-ųjų Vasario 16-oji, ir garsusis “bananų balius”, ir kiti. Nors tais pačiais metais įvykusio Sąjūdžio mitingo Vingio parke niekas nevaikė, kaip ir visų kitų Sąjūdžio renginių. Bekompromisė LLL veikla, kurios negalėjo kontroliuoti tuometinis režimas, kėlė baimę valdžiai, bet LLL taip ir neišmoko Ezopo kalbos.“
Kaip pabrėžė istorikas Arvydas Anušauskas, po mitingo sovietų valdžia ėmėsi „smerkimo kampanijos“, represijų, šmeižto ir klastočių.
„Specialiosios tarnybos disidentus vaizdavo kaip "imperializmo agentus", savo veiksmais drumsiančius ramų liaudies gyvenimą. "Plastos", Radijo komponentų ir Gražtų gamyklų, Vilniaus baldų kombinato ir dar beveik keturiasdešimties dabar jau išnykusių įmonių partiniai sekretoriai nėrėsi iš kailio norėdami įrodyti savo ištikimybę režimui. Kaip buvo rašoma to meto spaudoje: "mitinge stengtasi sukelti mūsų žmonėms abejones". Kaip žinia, abejojantis žmogus buvo totalitarinei visuomenei pavojingiausias. Ir abejones mėginta "išgydyti" ne tik tradiciniais propogandiniais štampais, bet ir įprastiniais KGB metodais. Ir ne tik psichologinio spaudimo priemonėmis, bet ir, kaip mėgo rašyti KGB savo dokumentuose, "fizinio poveikio" priemonėmis. Buvo sumuštas vienas mitingo oratorių – Vytas Jančiauskas, o jo vardas išspausdintas po "Tiesoje" pasirodžiusiu straipsniu "Gailiuosi padaręs klaidą". – pasakojo istorikas.
