Kai daugelis pirmojoje eilėje sėdinčių žmonių ėmė ploti, tai buvo svarbiausias ceremonijos momentas, kai pasaulio lyderiai turėjo parodyti pagarbą, tačiau tuo pat metu kai kurie iš jų išsitraukė telefonus ir pradėjo filmuoti bei fotografuoti popiežiaus karstą, rašoma dailymail.co.uk.
Tarp tų, kurie slapta mėgino užfiksuoti popiežiaus karstą, buvo ir Šveicarijos prezidentė Karin Keller-Sutter ir Ugandos parlamento pirmininko pavaduotojas Tomas Tayebwa, kuris „X“ paskelbė išnešamo karsto nuotrauką.
Toks pasaulio valdančiųjų elgesys neliko nepastebėtas. Juo pasibaisėjo tiek gedintieji, kurie dalyvavo laidotuvėse, tiek popiežiaus Pranciškaus laidotuves per televiziją ar internete stebėję žmonės.
Labiausiai juos įsiutino tai, kad dar visai neseniai kilo kalbos, kritikavusios tikinčiuosius, kurie popiežiaus šarvojimo metu su jo kūnu darėsi asmenukes, į kurias, kaip manyta, valdantieji turėjo atkreipti dėmesį. Vis tik dalis jų per popiežiaus laidotuves išsitraukė telefonus ir pradėjo fiksuoti laidotuvių ceremoniją.
Atvyko pasaulio lyderiai
Pirmadienį mirus 88 metų amžiaus popiežiui Pranciškui, su juo atsisveikino apie 250 000 gedėtojų, tarp kurių buvo aukščiausi pasaulio lyderiai ir aukšti pareigūnai.
Tarp jų buvo seras Keiras Starmeris ir užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy, taip pat Jungtinės Karalystės princas Williamas.
Dalyvavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas su žmona Melania, taip pat dauguma Europos vadovų, įskaitant Emmanuelį Macroną, Olafą Scholzą ir Georgią Meloni.
Pažymėtina, kad nors Ukrainos prezidentas V. Zelenskis su žmona laidotuvėse dalyvavo, V. Putinas nedalyvavo.
Monarchijos iš viso pasaulio taip pat siuntė savo atstovus, dėl to laidotuvėse dalyvavo dešimt valdančiųjų monarchų.
Nors dauguma aukštų pareigūnų pagarbiai stovėjo per visas pamaldas, kai kurie jų buvo pastebėti fotografuojantys ir filmuojantys karstą, kai popiežiaus Pranciškaus karstas iš Šventojo Petro aikštės buvo nešamas į baziliką, iš kur buvo išlydėtas į amžinojo poilsio vietą.
Kituose kadruose Joe Bidenas buvo pastebėtas besifotografuojantis su keliais pareigūnais, tačiau ne pamaldų metu. Vienas iš kadrų buvo asmenukė su Ugandos parlamento pirmininko pavaduotoju Tomasu Tayebwa.
Per laidotuves pamaldoms vadovavęs kardinolas Giovanni Battista Re sakė: „Paskutinis jo vaizdas, kuris išliks mūsų atmintyje, akyse ir širdyse, yra praėjusio sekmadienio, Velykų sekmadienio prisiminimas, kai popiežius Pranciškus, nepaisydamas rimtų sveikatos problemų, norėjo mus palaiminti iš Šventojo Petro bazilikos balkono.
Po to jis nusileido į šią aikštę, kad iš savo popiežiaus automobilio pasveikintų didelę minią, susirinkusią į Velykų mišias.“
Kardinolas Re taip pat sakė, kad popiežius buvo už taiką ir ragino žmones „statyti tiltus, o ne sienas“. Vatikanas pranešė, kad laidotuvėse dalyvavo daugiau kaip 250 000 žmonių.
Atvyko princas Williamas
Tarp kitų laidotuvėse dalyvavusių asmenų buvo Velso princas, kuris dalyvavo karaliaus vardu, bei seras Keiras su žmona Viktorija, užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy, Airijos prezidentas Michaelas D. Higginsas, Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas ir Tanaiste'as Simon Harrisas, Škotijos pirmasis ministras Johnas Swinney ir Šiaurės Airijos pirmoji ministrė Michelle O'Neill.
Prieš laidotuves Williamas, kartu su seru Keiru, tylos akimirką stovėjo prie medinio popiežiaus Pranciškaus karsto, pastatyto priešais altorių Šventojo Petro bazilikoje. Tai pirmas kartas, kai princas atstovavo karaliui tarptautinėse laidotuvėse.
Eidamas į pamaldas Williamas trumpai pasikalbėjo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir pirmąja ponia Melania Trump.
Sėdimų vietų planas buvo sudarytas pagal sudėtingą eiliškumo tvarką, priekyje buvo Argentinos piliečiai, šalies kurioje popiežius gimė, toliau Italijos piliečiai, šalies, kurios šaknų turėjo popiežius.
Kiti valdovai, valstybių ir vyriausybių vadovai buvo susodinti abėcėlės tvarka pagal savo šalių pavadinimus prancūzų kalba – ji buvo naudojama, nes prancūzų kalba laikoma diplomatijos kalba.
Kardinolas Re taip pat sakė miniai, kad popiežius Pranciškus yra „žmonių popiežius“, kuris „iš tiesų dalijosi šio laiko nerimu, kančiomis ir viltimis“.
Kardinolas sakė: „Jis buvo žmonių popiežius, kurio širdis buvo atvira visiems. Jis taip pat buvo popiežius, atidus laiko ženklams ir tam, ką Šventoji Dvasia pažadina Bažnyčioje, su jam būdingu žodynu ir kalba, turtinga įvaizdžių ir metaforų, jis visada stengėsi Evangelijos išmintimi nušviesti mūsų laikų problemas.“
Kardinolas pridūrė: „Jis pasižymėjo dideliu spontaniškumu ir neformaliu būdu kreipėsi į visus, net ir į tuos, kurie buvo toli nuo Bažnyčios. Popiežius Pranciškus buvo kupinas žmogiškos šilumos ir labai jautrus šiandienos iššūkiams, jis iš tiesų dalijosi šio laikmečio nerimu, kančiomis ir viltimis.
Jis dovanojo save, guosdamas ir drąsindamas mus žinia, galinčia tiesiogiai ir betarpiškai pasiekti žmonių širdis. Jo charizma priimti ir išklausyti kartu su elgesiu, atitinkančiu šiandienos jautrumą, palietė širdis ir siekė pažadinti moralinį ir dvasinį jautrumą.“
Išlydėjo popiežių
Laidotuvėse dalyvavusi minia plojo, kai po mišių po atviru dangumi pontifiko karstas buvo atgabentas į Šventojo Petro baziliką. Po to karstas išlydėtas į Santa Maria Maggiore baziliką, kur buvo palaidotas. Jis pirmasis popiežius, kuris per 100 metų buvo palaidotas ne Vatikane, o už jo ribų.
Minia, kurioje buvo daug jaunimo, plojo, kai popiežiaus karstą iš Šventojo Petro bazilikos išnešė baltomis pirštinėmis dėvintys nešikai, lydimi daugiau kaip 200 raudonai apsirengusių kardinolų. Tarp svečių buvo Argentinos prezidentas Javieras Milei, nes popiežius Pranciškus buvo argentinietis.
Pamaldoms vadovavo Kardinolų kolegijos dekanas kardinolas Giovanni Battista Re, kuris kreipėsi į tūkstančius Šventojo Petro aikštėje susirinkusių žmonių.
Šimtai tūkstančių žmonių susirinko į Šventojo Petro aikštę ir kartu su pasaulio lyderiais bei ypatingais svečiais gedėjo ir oficialiai paminėjo Pranciškaus mirtį.
Varpai skambėjo, kai šeštadienį paskutiniai daugiau kaip 150 šalių lyderiai užėmė savo vietas. Didžiulė minia daugiausia tylėjo, stebėdama iškilmes keliuose dideliuose ekranuose aplink aikštę.
Ceremonijos pradžioje nuskambėjo plojimai, kai 14 nešikų išnešė karstą, ant kurio buvo didelis kryžius, iš Šventojo Petro bazilikos į aikštę.
Sujaudino tikinčiuosius
Mišiose raudonai apsirengę kardinolai sėdėjo vienoje pusėje, kitoje pusėje stovėjo juodai apsirengę pasaulio lyderiai. Priešais juos stovėjo šimtai baltais drabužiais vilkinčių kunigų, o už jų – tūkstančiai gedėtojų.
„Esu sujaudintas, kiek daug žmonių čia susirinko. Gražu matyti visas šias tautas kartu, – prieš ceremoniją sakė 29 metų Jeremie Metais iš Grenoblio (Prancūzija). – Šiandien tai tarsi pasaulio centras“.
„Norime atsisveikinti, nes jis (buvo) tikras šventasis, labai kuklus ir paprastas“, – sakė pranciškonų vienuolė Marija Džeims, kuri pasiliko nakvoti.
„Jaučiame šiek tiek nevilties, nes esame pavargę, bet galiausiai norime ateiti ir pasakyti „ačiū“, padėkoti popiežiui Pranciškui už viską, ką jis padarė dėl savo Bažnyčios“, – sakė Eduardo Valencia, atvykęs iš Meksikos.
Kai italų kardinolas Giovanni Battista Re kalbėjo apie Pranciškaus rūpinimąsi imigrantais, jo nuolatinius raginimus siekti taikos, būtinybę vesti derybas, kad būtų užbaigti karai, ir klimato svarbą, pasigirdo garsūs plojimais.
„Turtingas žmogiškos šilumos ir giliai jautrus šiandienos iššūkiams popiežius Pranciškus iš tiesų dalijosi šio laikmečio nerimu, kančiomis ir viltimis“, – sakė kardinolas.
Popiežius palaidotas jam svarbioje vietoje
Velykų pirmadienį miręs argentiniečių pontifikas pageidavo, kad jo kapas būtų už keturių mylių nuo Vatikano esančioje Santa Maria Maggiore bažnyčioje, kuri yra skirta Mergelei Marijai.
Jo testamente sakoma, kad jis norėjo, jog kapas būtų „žemėje“ ir kad ant jo būtų tik paprastas antkapinis paminklas su jo vardu lotynų kalba Franciscus ir juodu kryžiumi.
Savo testamente popiežius Pranciškus konkrečiai paprašė, kad jo paskutinio poilsio vieta būtų „šoninės navos nišoje tarp Cappella Paolina ir Capella Sforza“. Virš jo yra marmurinė atminimo lenta popiežiui Pauliui V, mirusiam 1621 m.
Savo autobiografijoje popiežius Pranciškus rašė: „Visada buvau labai pamaldus Santa Maria Maggiore, dar prieš tapdamas popiežiumi“.
Šioje bažnyčioje jis lankėsi daugiau kaip 120 kartų, kovo 23 d. grįždamas iš Gemelli ligoninės po 38 dienų viešnagės joje sugrįžo padėti gėlių, o balandžio 12 d. buvo čia paskutinį kartą pasimelsti.
Šiais metais Santa Maria Maggiore bazilika katalikų tikintiesiems ypač svarbi, nes popiežius Pranciškus 2025-uosius paskelbė jubiliejiniais metais.
Pagal tradiciją tie, kurie praeis pro bazilikos Šventąsias duris, esančias kairėje pastato pusėje, sulauks „atpirkimo ir atleidimo“.
Kai kurie iš atvykusiųjų iš Jungtinės Karalystės ir Airijos pasakojo, kaip svarbu asmeniškai dalyvauti švenčiant Pranciškaus, kaip popiežiaus, gyvenimą ir valdymą.
Philas Callaghanas iš Mančesterio sakė, kad užsisakė skrydžius iškart po popiežiaus mirties, o mieste susirinkusias minias apibūdino kaip „stulbinančias“ ir sakė, kad „tai parodė, kiek daug žmonėms reiškia popiežius Pranciškus“.
Romoje kalbėjusi draugė ir kolegė iš Mančesterio Kate Wilkinson sakė, kad tai buvo „neįtikėtina proga tapti istorijos liudininke“, ir apibūdino tai kaip „nuostabiausią akimirką mano gyvenime“.
Jos partneris Brianas Casey iš Golvėjaus sakė, kad buvo svarbu „atvykti čia ir atiduoti pagarbą žmogui, kurį mes abu labai gerbiame, kuriam jaučiame didžiulę pagarbą ir kurį iš tikrųjų mylime“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Jei žiūrite transliaciją, dalyvaujate Mišių stebėjime, tai susikaupę ir būkite, melskitės kartu. O ne žvilgsniais ieškokite kas kur ką ne taip daro. Juk jeigu iš širdies kartu su kitais gegutė, tu dalykų net neturėjome pastebėti.
