Man laidotuvės visada buvo itin jautrus, asmeniškas ir dvasinių vertybių kupinas atsisveikinimas su artimuoju. Niekada nesupratau, kodėl žmonės kiša tūkstantines sumas į didžiausius gėlių papuošimus, puokštes.
Karts nuo karto besilankydama pažįstamųjų laidotuvėse, ėmiau pastebėti, kad iš mados išeina tie gigantiški, griozdiški vainikai. Neneigsiu, tai man kėlė savotišką džiugesį, tikėjau, kad žmonės ėmė galvoti ne apie tai, kaip labiau pasirodyti prieš kitus, o apie tai, kas yra svarbiausia – atsisveikinimą su mirusiuoju, jo šeimos palaikymą.
Deja, visai neseniai mano šeimą sukrėtė skaudi netektis. Mirė mano sesuo. Ji ilgą laiką sirgo, todėl artimieji nuolatos buvo šalia jos. Labai gaila, kad to negalėčiau pasakyti apie savo pusseserę Ingą, kuri gyvena užsienyje.
Kartu su seserimi ir Inga mes užaugome gretimuose namuose, todėl Inga mums su sese buvo lyg dar viena sesuo. Net ir giminaičiai mus vadindavo seserų magišku trejetuku. Laikas bėgo, mes su sese sukūrėme savo šeimas Lietuvoje, o Inga išvyko kurti savo pasakos į užsienį.
Šokiravo pusseserės vainikas laidotuvėse
Kai susirgo mano sesuo, mes su mama gal dešimtis kartų skambinome Ingai, prašėme, kad ji atvažiuotų paskutinį kartą atsisveikinti su mano seserimi. Deja, tai darbas neišleidžia, tai susirgo sūnus, tai vyras komandiruotėje... Pusę metų ji niekaip nesugebėjo atvykti į Lietuvą. Nors džiugu, kad atskristi į laidotuves laiko atrado...
Labiausiai mane supykdė pats faktas, kad laidotuvėse ji pasirodė nešina didžiausiu vainiku. Tiesą sakant, tokio dydžio ir gėlių kupino vainiko gal net ir nebuvau mačiusi. O labiausiai kraujas užvirė pamačius juostelę ant jo:
„Mylimos sesers gedi pusseserė su šeima“.
Atsiprašau, ką? To jau per daug. Kai augome trise, taip, tikrai buvome lyg seserys, o dabar ji net nesugebėjo paskambinti mano seseriai, nesugebėjo jos aplankyti. Ir dar pasirodo laidotuvėse su didžiausiu vainiku ir tokiu „graudulingu“ užrašu?
Žmonės, atsibuskite. Niekam neįdomu, jūs į laidotuves ateinate su viena gėlyte, dviem ar didžiausiu vainiku per pusę kambario. Artimiesiems yra svarbu tai, kaip jūs bendraujate su šeima, ar paskambinate bent kartą į metus, ar parodote dėmesį ne tik tada, kai kažkas miršta. O dar tas parodomasis šou su vainikais...
Nustokime daryti cirką iš laidotuvių ir vertinkime artimuosius, kol jie dar yra gyvi, o ne tada, kai jau laikas juos išleisti į paskutinę kelionę...
Autorė: skaitytoja Janina
