Kai svečiai prieš vestuves klausė, ko norėtume dovanų, sakėme, kad mums idealiausia yra gauti vokelį su grynaisiais, nes labiausiai po karantino norėjome išvykti pailsėti į užsienį, todėl visus pinigus, kuriuos surinkome per vestuves, skyrėme kelionei.
Neslėpsiu – beveik visos svečių dovanos viršijo lūkesčius. Vokeliuose buvo grynųjų ir po 200, ir po 500 eurų. Artimi draugai įdėjo 1000 eurų – likome netekę žado.
Rado tuščią vokelį
Vis dėlto vieno vokelio turinys ypač nustebino. Jame buvo atvirukas su atspausdintu tekstu „Sveikiname, gražaus šeimyninio gyvenimo“, o šalia nebuvo nieko. NIEKO!
Nei dovanų čekio, nei jokių kvietimų į SPA, teatrą, degustaciją, net grynųjų! Įsivaizduojate, koks jausmas? Vadinasi, kažkas, kas net nedrįso pasirašyti atviruko, iš mūsų tiesiog pasityčiojo.
Svarstau, gal čia mano pusseserė, kuri manęs nemėgo nuo vaikystės? O gal studijų laikų draugė, su kuria nebeišlaikėme tvirtos draugystės? Dar gali būti ir vyro kolegos, kurie nelabai supranta santuokos reikšmės ir yra užkietėję senberniai.
Metu šešėlį ant visų, nes tai galėjo būti bet kas. Baisu net pagalvoti, kokių žmonių būna – atėjo į šventę, prisivalgė, prisiragavo įvairiausių gėrimų, liko nakvoti, o mums padovanojo, atsiprašant, anoniminį laiškelį. Žema ir šlykštu, kitaip nepavadinsi.
Nors po vestuvių praėjo keli mėnesiai, esu vis dar sutrikusi. Dabar į kiekvieną vestuvėse dalyvavusį svečią žiūriu labai įtariai, nes bet kuris iš jų galėjo iškrėsti tokią kiaulystę.
Autorius: skaitytoja Sigita
Turite ką papasakoti? Rašykite mums, konfidencialumą garantuojame.
