„Kai kurie pareigūnai viską palieka likimo valiai. Vyrai eina tol, kol gali“, – apie pareigūnų savižudybes kalbėjo policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla.
„Būtina reformuoti visą sveikatos reformą. Ne tik kiekviename komisariate, bet ir kiekviename komisariato padalinyje turėtų dirbti bent po vieną psichologą“, – įsitikinęs Nepriklausomų pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vytautas Bakas.
„Šiaulių naujienoms“ domintis pareigūnų savižudybėmis aiškėja, kad šalies komisariatuose kol kas tedirba po vieną psichologą, kuris vargiai galėtų išklausyti visus problemų prispaustus pareigūnus.
Daugiau kaip tūkstančiui darbuotojų – 1 psichologas
Šalies policijos sistemoje šiuo metu dirba 12 psichologų: 2 specialistai Policijos departamento Personalo valdybos Psichologų poskyryje ir 10 – apskričių vyriausiuosiuose policijos komisariatuose.
Naujausiais viešai skelbtais duomenimis, Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate iš viso dirba 1132 darbuotojai. Tarkim, jei kiekvienas pareigūnas nuspręstų tik vieną vienintelį kartą per savaitę apsilankyti pas komisariate dirbantį psichologą, jis jam tegalėtų skirti tik 2,12 minutės, kai įprastai tokie seansai trunka apie valandą. Žinoma, pareigūnai turi ir kitą išeitį – rinktis privačiai dirbantį psichologą. Nuo tokio pasirinkimo žemesnio rango pareigūnus gali atbaidyti finansinė situacija, kiti, bijodami netekti darbo, į tokias konsultacijas gali numoti ranka. Aiškėja, kad daugumai pareigūnų lankytis pas psichologą – apskritai nepriimtinas dalykas.
Dažniau žudosi jauni policininkai
Policijos departamento prie VRM Personalo valdybos Psichologų poskyrio vyriausioji specialistė Tatjana Nikitina pastebi, kad pareigūnai nelinkę varstyti psichologo durų.
„Kaip ir visuomenėje, taip ir policijoje, dar nėra labai įprasta kreiptis į psichologą, tačiau pastebima tendencija, kad psichologų parama ir pagalba tampa vis priimtinesnė ir pastaraisiais metais didėja besikreipiančių pareigūnų skaičius“, – teigė psichologė. Ji pastebi, kad problemos, dėl kurių kreipiasi pareigūnai, susijusios ne tik su darbinėmis problemomis, bet ir su sunkumais asmeniniame gyvenime.
Policijos departamento Personalo valdybos Psichologų poskyrio darbuotojos sudarinėja pareigūnų savižudybių statistiką. „Nuo 1999-ųjų pastebima tendencija, jog tarp pareigūnų savižudybių skaičius mažėja. Pavyzdžiui, 1999 metais nusižudė 10 policijos pareigūnų, o 2010 metais – 1 pareigūnas. Statistika rodo, kad daugiausiai žudosi jauni, iki 30 metų policijos pareigūnai, turintys iki 10 metų darbo stažą“, – įvardijo T. Nikitina.
V. Bakas: prevencija – valdininkiška
„Būtina reformuoti visą sveikatos sistemą. Ne tik kiekviename komisariate, bet ir kiekviename komisariato padalinyje turėtų dirbti bent po vieną psichologą“, – įsitikinęs Nepriklausomų pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vytautas Bakas. Jis pastebi, kad net VRM niekas apie pareigūnų savižudybes garsiai nekalba.
„Sveikatos priežiūra daugiau nukreipta į procesą, o ne į pareigūną. Valdininkiška prevencija. Valdininkai su chalatais “, – piktinasi NPPSS vadovas.
R. Požėla: „Eina tol, kol gali“
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla, dirbęs Šiaulių policijoje ir pažinojęs maždaug prieš keletą savaičių nusišovusį Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininką Artūrą Misiukevičių, teigia, kad problema egzistuoja ne dėl to, kad trūktų psichologų.
„Pareigūnų darbas susijęs su kasdieniu stresu. Kai kurie pareigūnai viską palieka likimo valiai. Pareigūnai apskritai nelinkę dalytis (išgyvenimais – aut. past.)... Vyrai eina tol, kol gali“, – mano R. Požėla. Paklaustas, ar pareigūnai, psichologui pasipasakoję apie savo savižudiškas mintis, rizikuotų prarasti darbą, komisaro pavaduotojas to negalėjo paneigti. „Kiekvienu atveju gali būti vertinama nevienodai“, – teigia R. Požėla.
Pareigūnų laiškuose – šiurpūs vaizdai
Kad pareigūnams darbe tenka išvysti siaubo filmo scenarijus ir išgyventi stresą, liudija ir jų laiškai NPPSS atstovams. „...Antras begalvis lavonas. Sūnus motiną nudėjo ir pėsčias iškeliavo į Vokietiją. Lenkai užfiksavo, bet pagavo vokiečiai“, – rašo vienas pareigūnas.
„Du „pacanai“ užpuolė kaimynę močiutę 80 metų, įtempę į butą reikalavo pasakyti, kur pinigai, kuriuos rinko laidotuvėms, ištempę pririšo kniūbsčią: rankas prie radiatoriaus, kojas – prie „bufetėlio“. Kai rado pinigus, subadė peiliu ir paliko numirt. Išnešė daiktus, pinigus. Išeidami ant sandėliuko stogo užmetė peilį, išneštus raktus, dar kažkokius nebetinkamus daiktus. Kai pinigus pragėrė, grįžo po dviejų dienų, numovė vestuvių žiedus nuo močiutės lavono rankos piršto. Tiriant teko du kartus su gaisrininkais ant stogo lipti, nes ant skirtingų stogų užmetė peilį ir daiktus“, – laiške NPPSS atstovams rašo kitas pareigūnas. Tai tik keletas pareigūnų laiškų, nes daugelio jų dėl kraupių detalių V. Bakas nenorėjo viešinti. Jo nuomone, po kiekvienos situacijos, kai tenka susidurti su kraupiais vaizdais – ir ne tik jais, pareigūnams turėtų būti suteikiama psichologo pagalba.
Pareigūnai žudėsi ir darbe
Prieš keletą savaičių savo namuose nusižudė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas 43-ejų metų Artūras Misiukevičius. Pareigūnas nusišovė iš savigynai išduoto pistoleto.
Kaip įvardijo Šiaulių miesto policijos vadovybė, problemų darbe A. Misiukevičius neturėjo ir savo bendradarbiams viršininkas dėl nieko nesiskųsdavo. A. Misiukevičius buvo vienas iš tų pareigūnų, kuris turėjo raktus nuo sandėlio, iš kurio buvo dingę policijos konfiskuoti kontrabandiniai rūkalai. Mieste buvo pasigirdusi nuomonė, kad pareigūno savižudybė galėjo būti susijusi su šiuo nusikaltimu. Ikiteisminiam tyrimui dėl dingusių rūkalų vadovaujantys prokurorai tokius gandus neigia.
Tai ne pirmas atvejis, kai Šiaulių apskrities VPK pareigūnas ryžtasi prieš save pakelti ranką. Maždaug prieš pusantrų metų Joniškyje, policijos komisariato patalpose, nusižudė 28-erių metų pareigūnas. Komisariato garaže Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyresniojo patrulio lavonas su šauta žaizda galvoje rastas apie pusę devynių vakaro. Šalia lavono mėtėsi tarnybinis ginklas.
Prieš kelerius metus, pirmąją Kalėdų dieną, savo noru iš gyvenimo pasitraukė ne kartą savo vadovybės už gerą darbą skatintas Radviliškio rajono policijos komisariato Šeduvos policijos nuovados 38-erių metų tyrėjas-inspektorius Valdutis Kazlauskas. Pareigūnas ne tarnybos metu rastas pasikoręs savo sodybos ūkiniame pastate. Radviliškio rajono komisariatui tuo metu vadovavo Alvydas Lideikis, jo pavaduotojo pareigas ėjo dabartinis Šiaulių miesto policijos viršininkas Rimvydas Šlekys.
Nusižudė dėl 860 litų
Maždaug prieš dešimtmetį Šiauliuose pastebėta tendencija, kad daugiau policininkų nusišauna patys, negu žūva nuo nusikaltėlių rankų. Buvusios Šiaulių transporto policijos Viešosios policijos inspektoriumi dirbęs V. Pasekovskis prieš kelionę į Vilnių savo vadovams buvo atnešęs 14 bylų dėl Administracinių teisės kodekso pažeidimų. Bylose buvo įsegti banko pranešimai apie tai, jog baudos, skirtos už pažeidimus, jau sumokėtos. Bendra pranešimuose nurodytų, neva sumokėtų, baudų suma – 860 litų.
Transporto policijos vadovai kreipėsi į banką ir pasiteiravo, ar tikrai bankas gavo V. Pasekovskio pranešimuose nurodytus pinigus. Bankas atsakė, jog pinigai nebuvo pervesti. Įtarta, kad pareigūnas pinigus galėjo pasisavinti.
Teisės akademijos pirmame kurse studijavęs V. Pasekovskis buvo pakviestas pokalbio į kadrų komisarės kabinetą. Netikėtai inspektorius išsitraukė tarnybinį ginklą, kurio tuo metu neturėjo teisės nešiotis, ir šovė sau į smilkinį viršininkės akivaizdoje. Dvylika metų policijoje dirbęs pareigūnas mirė vietoje, o jo viršininkę ištiko šokas.
Nusišovė tarnybiniu pistoletu
1998-aisiais tarnybiniu pistoletu nusišovė 21-erių metų Kelmės rajono policijos komisariato Kelių policijos policininkas Nerijus Gerulis. N. Gerulis iš Kelmės buvo komandiruotas dirbti į Šiaulius, kai vienas po kito pasipylė tyčiniai sprogimai.
Kambarį N. Gerulis nuomojosi Aukštesniosios technikos mokyklos bendrabutyje, kuriame gyveno ir jo sesuo. Atėjusi aplankyti brolio, mergina išgirdo, kad viduje spragsi magnetofonas. Su bendrabučio komendantu mergina įėjo į brolio kambarį. Negyvas policininkas gulėjo lovoje. Manyta, kad kulka pataikė į dešinį smilkinį ir kiaurai perskrodusi galvą išlėkė per kairįjį. Šalia gulėjo tarnybinis Nerijaus pistoletas „Makarov“ su apkaba, kurioje trūko vieno šovinio.
Niekas negalėjo pasakyti, kodėl N. Gerulis pakėlė prieš save ranką. Maždaug prieš tris savaites iki savižudybės policijos automobilis, kuriame sėdėjo ir N. Gerulis, buvo patekęs į avariją, kurios metu žuvo 61-erių metų moteris.
Po šūvio sau į galvą liko gyvas
Prieš keliolika metų ginklą prieš save pakėlė ir vienas Rėkyvos policijos nuovados pareigūnas. Tuomet manyta, kad jis susipyko su savo drauge, todėl buvo prislėgtas, šiek tiek išgėrė. Namuose jis draugei pasakė, kad greitai ją paliks, o netrukus moteris išgirdo šūvį.
Pareigūnas iš tarnybinio pistoleto šovė sau į smilkinį, tačiau liko gyvas. Medikai tada sakė, kad nuo dujų smūgio atsiskyrė dauguma kaukolės kaulų sujungimų. Po operacijos pareigūnas tik per stebuklą liko gyvas, tačiau savo sveikatai pakenkė visam gyvenimui. Šis įvykis nepadėjo šiauliečiui išspręsti ir problemų su mergina.
Buvo atvejis, kai avariją padaręs policininkas nubaudė save šūviu į smilkinį. Vyras liko automobilyje, o jo kolegos stovėjo lauke. Netrukus policininkai pastebėjo, kad mašinoje sėdinčiam jų draugui iš burnos bėga kraujas. Priėję arčiau vyrai pamatė žaizdą V. Grigaliūno smilkinyje.
Vėliau buvo nustatyta, jog V. Grigaliūnas buvo šiek tiek išgėręs, nors šis policininkas darbe negerdavo, o alkoholį vartodavo retai. Per dešimt tarnybos metų šis pareigūnas buvo skatintas net 28 kartus ir nė sykio nebaustas.
V. Grigaliūno kolegų manymu, jų draugas buvo toks reiklus sau, jog nepajėgė atleisti nusižengimo darbo drausmei, padarytos avarijos.
Tuo metu, plūstelėjus pareigūnų savižudybių bangai paaiškėjo, kad daugumai pareigūnų sveikata tikrinama tik vieną kartą. Vadovai turėdavo teisę siųsti darbuotoją pasitikrinti sveikatą tais atvejais, kai kildavo kokių nors abejonių dėl policijos darbuotojo kompetencijos atlikti jam patikėtą darbą, bet tokie atvejai Šiauliuose buvo reti.
Asta VOLKOVAITĖ
