„KT sprendimo nereikia nei sveikinti, nei kažkaip tai peikti. Tai yra teisinė realybė, kuri įsigalioja nedelsiant ir minėto įstatymo minėtas straipsnis nustoja galioti ir nustoja būti taikomas praktikoje. Čia kažkokių atskirų politinių sprendimų dėl išbraukimo jau kaip ir nereikia“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Paluckas.
„Šis KT sprendimas reiškia, jog minėto įstatymo nuostata nustoja galioti, nes jis yra antikonstitucinis ir negali būti taikomas. Kažkokio tai keitimo būtent šio straipsnio tikrai nereikia, nebent Seimas savo iniciatyva apsispręstų priimti kažkokį tai naują pataisymą, kuris atlieptų anksčiau išreikštą politinę valią dėl tam tikrų apribojimų, bet dabar jų tiesiog nelieka“ , – pridūrė jis.
Reaguodamas į koalicijos partnerių „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio svarstymą, kad šis klausimas sukels kultūrinius karus, premjeras abejoja, ar dėl to gali kilti didesnių įtampų.
„Tam, kad kažkas karus kariautų reikia kariaujančių pusių. Šiuo atveju kažkokios atskiros politinės iniciatyvos imtis tikrai nereikia ir aš nesiruošiu to daryti. O klausimai, kurie išeina už koalicinio susitarimo rėmų – atskiros frakcijos yra laisvos spręsti“, – kalbėjo jis.
Savo ruožtu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas trečiadienį Eltai teigė, jog nuostatos naikinimą ar koregavimą parlamentas turės išspręsti. Anot jo, proceso pradžia gali užtrukti ilgiau nei mėnesį.
Trečiadienį Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad įstatymo nuostatos, draudžiančios nepilnamečiams skleisti informaciją, kuria niekinamos šeimos vertybės ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata, prieštarauja Konstitucijai.
Su prašymu į KT įvertinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų konstitucingumą šių metų vasarį kreipėsi buvusi Vyriausybė.
I. Šimonytės Vyriausybė praėjusiais metais siūlė Seimui išbraukti iš minėto įstatymo nuostatą, draudžiančią nepilnamečiams skleisti informaciją, kuria niekinamos šeimos vertybės ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata. Šiuo siūlymu siekta sureaguoti į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kad taikydama minėtą nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.
Parlamentas Vyriausybės siūlymui nepritarė.
Dar iki sprendimo Seime prezidentas Gitanas Nausėda tikino, jog šios pataisos priėmimas reikštų „žalios šviesos uždegimą niekinti šeimą“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Socdemų rinkėjai, jūs už TAI balsavote. Skanaus.
Vladimiras Laučius
14 val. ·
Sigitas Babilius labai taikliai priminė apie mūsų didžiųjų vertybininkų vertybinį blaškymąsi tarp vertybių. Dabar jie džiaugiasi KT sprendimu, prieštaraujančiu tam, ką patys ne taip seniai gynė.
Sunku su ta vertybine politika (LANDSDERGIŲ)Tėvynės sąjungai. Jos vertybės taip greitai kinta, kad tik spėk suktis, žmogau, idant netyčia neapsiriktum, ką ginti, kada ginti ir nuo ko ginti.
Vakar gynei nepilnamečius nuo neteisingos šeimos politikos ir neteisingo sek so propagandos, o šiandien jau gini nepilnamečius nuo neteisingo nepilnamečių gynimo nuo neteisingos šeimos politikos ir neteisingo sek so propagandos. Velnias koją nusilauš.
Antai rašytojas Gilbertas Keithas Chestertonas prieš gerą šimtmetį buvo net parašęs politinę programą tokiai ''Tėvynės'' sąjungai:
-pirmadieniais giname pirmadienio vertybes, antradieniais – antradienio vertybes, o trečiadieniais juokiamės, už pilvų susiėmę, iš tų, kurie vis dar gina pirmadienio ir antradienio vertybes. ''
''Beprotnamio "teismų" naujienos
Sakykite prašau, kokiu sek su ir su kuo reikia užsiiminėti, kad vienas vaikas turėtų dvi biologines mamas ir kiek galima iš mūsų tyčiotis?
„Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-11-06 nusprendė tenkinti pareiškėjos J. Juškaitės pareiškimą.
-Pripažinti J. Juškaitę nepilnamečio vaiko motina, o vaiką – J. Juškaitės dukra. Biologinė motinystė nustatyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais“, – nusprendė teismas.
Detalė, kad teismas nustatė biologinę motinystę, reikšminga diskusijoje, nes viešojoje erdvėje buvo svarstyta, kad teismas vieną mamą galėjo įtvirtinti kaip biologinę, kitą – socialinę.
Tačiau, panašu, šiuo atveju abi mamos yra biologinės.”
