Vieno Vilniaus daugiabučio gyventojams šią savaitę išėjimas į kiemą prilygsta kovai.
Jie pasakoja, kad lizdus lauke susisukusios suaugusios varnos lyg pakvaišusios šioje teritorijoje puldinėja žmones, grėsmingai virš galvų skraido tiek vaikams, tiek suaugusiems. Žmonės skundžiasi, kad sunku darosi net išnešti šiukšles, esą varnos čia ratus suka dieną naktį ir net pasikeisdamos pamainomis.
O, pasirodo, viskas prasidėjo iš lizdo iškritus mažam ir silpnam varniukui.
„Išgirdau varnų klyksmą, atsidariau langą, ir pamačiau, kad kažkas krenta čia iš šitos liepos, čia iš lizdo, ir toks garsas, kaip bulvė didžiulė bum, bum. Tai varniukai iškrito“, – sako namo gyventoja Gražvyda.
Namo gyventoja Gražvyda pasakoja, kad varnos su didžiulėm aimanom ir klyksmais pradėjo ratais skraidyti aplink teritoriją, o išsigąsti buvo ko.
Į lizdą pasikėsino priešas: „Pamačiau kažkokį mažą žvėrelį, į voverę panašų, pašviečiau su prožektorium, jis pabėgo toliau, o varnų klyksmas siaubingas.“
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, kad greičiausiai lizdą užpuolė ne voverė, o kitas žvėriukas ir toks atvejis tikrai ne vienetinis.
„Galima teigti drąsiai, kad tai akmeninės kiaunės, kurios miestuose gyvena, plešiamas lizdas. Pačios varnos dar ką nors sutrukdė. Vienas žuvo jauniklis, kitas likęs. O suaugę paukščiai gina savo jauniklį, jie mato, jis kažkur apačioje slepiasi“, – pasakoja gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Anot gamtininko, balandžio mėnesį išperėjusios kiaušinius, varnos dar kurį laiką nebus ramios. Ar varniukas išmestas ant žemės, ar dar aukštai medyje įsikūręs lizde, kol savam skrydžiui nepakils, tol varnos ir bus aršesnės nei įprastai. Tai tęsis maždaug iki gegužės pabaigos. Tuo metu gyventojai teigia nežinantys, ką daryti nei su mažyliu, nei su nedraugiškai nusiteikusiomis juodaplunksnėmis.
„Vieną kartą praskrisdama kerta su sparnais ir su snapu. Bet su snapu ne visiems kerta. Čia mano kaimynas eina su kepure tai tik pro viršų praskrenda taip ramiai, tik su sparnais. Tai, be abejo, kad išsigąsta, jos puola iš nugaros. Jei žiūri į jas, tai jos nepuls niekada, bet jos užpuls iš pasalų“, – teigia Gražvyda.
Esą kai kuriuos namo gyventojus varnos jau pažįsta ir aršiai nepuola, o kitiems paukščių įtūžio tenka sulaukti. Žinių filmavimo komandos varnos šiandien nepuolė, bet yra nemažai vaizdų, kuriuose užfiksuoti varnų puolami žmonės. Esą ir čia kaimynai vieni kitus stengiasi saugoti ar bent patarti, kad neužsidengę galvos pro šalį neitų.
„Kai pamatau pro langą, perspėju, kad užsidėtų ant galvos kokią nors kepurę ir, kad neitų čia arčiau. Kartais ir smarkiai kerta“, – kalbėjo Gražvyda.
Gamtininkai giria varnų sąmoningumą, sako, kad jos atpažįsta žmones, kartais su jais net susidraugauja ir esą be priežasties varnoms žmonės priešais netaps. Šiaip sau užpulti ir kirsti snapu joms esą nėra prasmės.
„Ir aš ne kartą esu gavęs į pakaušį, bet niekada jie neatskrenda frontaliai, iš priekio neskrenda. Jie labai supranta ir skrenda jums į pakaušį arba į kepurę ir gali krūtine, snapu ar kojomis kerta“, – sako S. Paltanavičius.
Ir visgi, gamtininkas siūlo gyventojams nelaukti, kol vienokia ar kitokia lemtis ištiks iš lizdo iškritusį varniuką ir imtis veiksmų patiems.
„Įmanoma su teleskopine meškerę ir prie jos pritaisius kažkokį kaušelį, tą varniuką įkelti į lizdą. Jei ne, tai reikėtų kaip įmanoma, kuo aukščiau, tokį paukščiuką įkelti į medį, patupdyti prie medžio kamieno. Kuo arčiau ant šakos. Kad suaugę paukščiai rastų jį ir maitintų“, – pasakoja S. Paltanavičius.
O po kelių savaičių sustiprėjęs varniukas esą pats turėtų pradėti savo skrydį nuo šakos ant šakos. Tuomet ir į žmones varnos nežiūrės kaip į priešus.
