Palangoje atidarytas giliausias Lietuvoje mineralinio vandens gręžinys. Iš jo išgaunamą vandenį planuojam naudoti ir gėrimui, ir kūno procedūroms. Taip Palanga meta pirštinę Druskininkų ir Birštono kurortams ir kitiems miestams ir miesteliams, siūlantiems svečiams savo unikalų mineralinį vandenį.
„Duosime pacientams, svečiams atsigerti. Tiek naudosim mineralinio vandens voniose, tiek purvo voniose, perlinėse voniose, baseinuose. Žinoma, maloniai pasidalinsime, juk vanduo ateina iš gelmių, kurios priklauso Lietuvai, tik pats gręžinys mūsų“, – pasakoja sanatorijos vadovas Domas Dargis.
Tad turizmo specialistai juokauja, kad pagaliau į Palangą atvykę svečiai galės ne tik gerai pašėlti naktimis, bet ir ryte rasti kur nemokamai sudrėkinti išdžiuvusias gerkles.
„Į turizmo centrą suplaukia įdomiausi, keisčiausi, įvairiausi klausimai. Ypač turistų. Tad, kaip šiandien ryte su kolegomis aptarėme, kad į vieną klausimą „Ar Palangoje yra mineralinio geriamo vandens?“, jau galėsime atsakyti teigiamai“, – džiaugiasi turizmo specialistė Rasa Kmitienė.
Vis dėlto, pasak hidrogeologų, vanduo, kuriuo mėgavosi ir atidarymo ceremonijos dalyviai, nėra skirtas troškuliui numalšinti. Tam labiau tinka tiesiog paprastas vanduo iš krano.
„Iš esmė iš krano vanduo taip pat yra mineralinis vanduo, nes jame taip pat yra ištirpusių mineralinių druskų. Bet įprastas iš krano geriamas vanduo yra apie 0,5 gramo litre, šito vandens mineralizacija yra apie 20 gramų litre. Tai yra labai didelė koncentracija ir toks vanduo neatskiestas gali būti naudojamas tik ragavimui, bet ne kaip maisto produktas“, – sako hidrogeologas Neringas Šeirys.
Tad vandenį teks skiesti arba naudoti tik grožio procedūroms. O pastangų jį išgauti, įdėta nemažai. Naujasis gręžinys atsiėjo apie 100 000 eurų ir siekia per pusę kilometro, tad jame tilptų net trys Palangos bažnyčios. Smėlis, kuriame kaupiasi vanduo, susiformavo prieš 350 milijonų metų, o jį pasiekti tapo tikru iššūkiu.
„Jei mes dabar matome paviršių, sakykim, Baltijos jūros smėlis, jis yra tik paviršiuje. Po to atsiveria moliai, skirtingų geologinių periodų ir amžių moliai, kieta uoliena, dolomitas, klintys ir sunkiausia pragręžti kietą uolieną, tai kaip gręžti per akmenį“, – teigia hidrogeologas Elvinas Paplauskas.
Anot hidrogeologų, požeminis mineralinis vanduo panašus visoje šalyje, tačiau esantis vakarų Lietuvoje turi daugiau bromo, kuris ypač naudingas sveikatai.
