Šią savaitę Lietuvos apeliacinis teismas, padėjęs tašką jau beveik dešimtmetyje trukusioje vadinamojoje DP „juodosios buhalterijos“ byloje, patirtino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė nutraukti bylą DP, kaip juridiniam asmeniui, mat partijos iš esmės neliko, jai susijungus su dukterine Leiboristų partija.
2012 m. Darbo partijos nariams Viktorui Uspaskichui, Vytautui Gapšiui ir Vitalijai Vonžutaitei pateikti kaltinimai dėl sukčiavimo. Tokie patys kaltinimai pateikti ir pačiai Darbo partijai, kaip juridiniam asmeniui.
2013 m., dar prieš Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo kaltais dėl nusikalstamų veikų buvo pripažinti minėti „darbiečiai“, Darbo partija oficialiai susijungė su dukterine Leiboristų partija ir tapo nauju dariniu – Darbo partija (leiboristai). Kiek vėliau partija susigrąžino savo senąjį pavadinimą.
„Tvarkiečių“ ir „darbiečių“ situacijos supanašėjo
Panašu, kad partija „Tvarka ir teisingumas“ šiuo metu atsidūrė panašioje situacijoje, į kokią buvo pakliuvusi DP prieš kelis metus. Praėjusių metų pabaigoje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), vykdydami didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu, pateikė įtarimus dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo partijai „Tvarka ir teisingumas“, kaip juridiniam asmeniui.
STT skelbia, kad atliekant tyrimą, surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos, siekiant neteisėtos naudos partijai.
Įtariama, kad iš viso už pažadus ir susitarimus dėl poveikio, vykdant skirtingus viešuosius pirkimus, partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai priimta didesnė nei 1,3 mln. litų (apie 377 tūkst. eurų) kyšių suma.
Kaip informavo STT, pateikus įtarimus partijai, nenumatyta taikyti jokių laikinųjų procesinių prievartos priemonių, ribojančių politinės partijos, kaip juridinio asmens, veiklą.
Neslepia, jog ieško sąjungininkų
Portalo tv3.lt kalbintas partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, europarlamentaras Rolandas Paksas tikino, jog šiuo metu nėra jokių kalbų apie prieš kelis metus pradėtas derybas su DP dėl partijų jungimosi.
R. Pakso pasakojo, kad kovo mėnesį partijos kongresą rengiantys „tvarkiečiai“ šiame renginyje tikisi sulaukti ir kitų politinių partijų atstovų. Kongrese, pasak partijos lyderio, žadama pasirašyti tam tikrą deklaraciją dėl vienijimosi aplink vieningą „programinę, ideologinę ašį“.
Europarlamentaras neslėpė, jog „tvarkiečiai“ tikisi, kad prie jų gretų galėtų prisijungti kita ar kitos nedidelės partijos, ypač tos, kurioms gali būti sunku įvykdyti įstatymo reikalavimo turėti 2000 partijos narių.
Tiksi „mirties nuosprendžio“ laikrodis: kurioms partijoms gresia išnykimas?
„Mes kvietėme į šitą kongresą ir kitas politines partijas, kurios galėtų vienaip ar kitaip rasti vietą... Nes, žinote, dabar smulkesnės partijos turi praeiti 2000 narių barjerą, tai jos gali iškristi iš politinio žaidimo ir aš manau, kad neypatingai daug mes turime žmonių, kurie dar yra politiškai aktyvūs. Tai aš kviečiu ir šitas partijas atvykti į kongresą dalyvauti ar pritarti, ar išsakyti savo nuomonę dėl tos deklaracijos, ar tapti partiečiais, ar tapti rėmėjais“, – kalbėjo R. Paksas, pridurdamas, kad jau šiuo metu yra partijų, kurios pareiškusios norą susijungti su „tvarkiečiais“.
„Jos yra išreiškusios norą vienaip ar kitaip dalyvauti, taigi sakau „welcome“ (angl. sveiki - tv3.lt), esate visuomet laukiami“, – pridūrė „tvarkiečių“ vadovas.
Ar tai reiškia, kad partija „Tvarka ir teisingumas“, kuriai yra pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo, nueis DP pėdomis, tai yra susijungs su kita partija ir tokiu būdu sieks išvengti gresiančios atsakomybės?
„Aš neslėpsiu – aišku, buvo tokių minčių mūsų aplinkoje, partijos kolegų. Bet mano nuostata yra kitokia – aš manau, kad reikia baigti politinių užsakymų koncertą. Vakar teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas vadinamojoje DP „juodosios buhalterijos“ byloje – tv3.lt) ganėtinai aiškiai pademonstravo, kad reikėtų stabdyti tuos politinių užsakymų arklius.
Jeigu mes būtume norėję tokiu ar panašiu būdu kažką daryti, tai labai lengva buvo pakartoti idealiai tą patį dalyką – partija susijungia su savo jaunimo atstovais ir tai padaryti užtenka keletos savaičių. Aš manau, kad mes esame pakankamai stiprūs, pakankamai tvirti ir pakankamai stovime teisėtame kelyje, kad mes atsilaikytume prieš tokias interpretacijas, kokios dabar yra keliamos prieš mūsų partiją“, – aiškino R. Paksas.
Sieks užkirsti kelią keisti partijų veidą
Seimo opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos parlamente seniūnas Andrius Kubilius teigė, jog teismo sprendimą nutraukti bylą sukčiavimu kaltintai DP, jai susijungus su kita partija, vertinantis neigiamai. Jis priminė, kad kartu su kitais konservatoriais kreipėsi į teismą, abejodami, ar DP po reorganizacijos gali pretenduoti į valstybės dotaciją, tačiau teismo atsakymas jį nustebino.
„Šitokiu būdu (reorganizacijos, susijungimo su kitomis partijomis – tv3.lt), tokios juridinės ekvilibristikos keliu leidžiama pasislėpti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Tačiau lygiagrečiai kituose teismuose mes kėlėme klausimą, ar tokiu atveju naujas juridinis asmuo gali pretenduoti į valstybės dotaciją, tai kiti teismai pasakė, kad neva čia išlieka veiklos tęstinumas ir todėl ta naujoji partija gali pretenduoti į ankstesnei partijai skirtą valstybės biudžeto dotaciją. Tai šioje vietoje tas toks keistas paradoksas išlieka, kad bausmės ir baudžiamoji atsakomybė yra nepaveldima, tačiau visos privilegijos yra tariamai paveldimos“, – stebėjosi Seimo opozicijos lyderis.
Anot Seimo nario, opozicijos atstovai ketina inicijuoti įstatymų pataisas, kurios neleistų partijoms reorganizuotis, kuomet yra pradėti teisėsaugos veiksmai jų atžvilgiu.
„Akivaizdu, kai dabar turime naują istoriją, kad „Tvarkai ir teisingumui“, kaip juridiniam asmeniui, pareikšti įtarimai [...], tai galima spėti ir nuogąstauti, kad „Tvarka ir teisingumas“ pasinaudos šita patirtimi ir taip pat sieks reorganizuotis.
Mes svarstome ir artimiausiu metu, galbūt dar pasitarę su teisininkais, ir apsispręsime pasiūlyti labai paprastą sprendimą, kad Politinių partijų įstatyme, kuriame yra parašytas partijų reorganizavimosi taisyklės, būtų įdėtas atskiras punktas, kad tuo atveju, jeigu partijai jau yra pareikšti teisėsaugos institucijų įtarimai dėl nusikalstamos veiklos, už kurią prisiimti partija, kaip juridinis asmuo, tai tokiu atveju partijos reorganizacija būtų neleidžiama“, – aiškino A. Kubilius.
Apriboti partijų veiklą galima, tačiau nedrįstama?
Portalo tv3.lt kalbintas Mykolo Romerio universiteto baudžiamosios teisės profesorius Raimundas Jurka, reaguodamas į teismo sprendimą nutraukti bylą DP atžvilgiu, partijai susijungus su kita partija, priminė, kad politinės partijos reorganizacija iš esmės reiškia tokio juridinio asmens „mirtį“, o baudžiamojon atsakomybėn galima traukti tik „gyvus“ asmenims.
Anot jo, vis dėlto, partijos reorganizacija, siekiant tapti visiškai nauju dariniu, būtent tada, kai partijai yra pateikti kaltinimai padarius nusikalstamą veiką, kelia rimtų abejonių. R. Jurka atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymuose numatyta galimybė juridiniams asmenims, tai yra ir partijoms, kurios yra traukiamos baudžiamojon atsakomybėn, apriboti jų veiklą, tačiau tuo DP byloje nebuvo pasinaudota.
„Pagal viską, jau tuo metu, kai vyko teisinis procesas puikiai žinomoje baudžiamojoje byloje, tai iš tiesų tiek ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, tiek ir teisme teismas turėjo visas galimybes inicijuoti, taikyti tas vadinamąsias veiklos apribojimo galimybes, [...] bet nebuvo imtasi šito, o jeigu būtų imtasi, tai būtų sutrikdytas kelias politinės partijos statuso pasikeitimui. Žinoma, galbūt buvo pabijota populizmo tam tikro, nes partija nėra šiaip kažkoks UAB‘as, o viešasis juridinis asmuo. [...]
Klausimas, ar išmintingas teisėjas neturėtų spręsti tokio klausimo, suformuoti tokios praktikos ar kriterijų, kad ne visais atvejais galima pabėgti nuo atsakomybės. [...] Nes iš tiesų kartais gali atrodyti iš šono, kad tai (reorganizacija – tv3.lt) nėra natūralu, nes tai buvo padaryta tam, kad išvengti atsakomybės“, – svarstė baudžiamosios teisės ekspertas.
Teisininko manymu, šiuo klausimu politinių partijų veiklos reglamentavimas iki galo nėra aiškus, taigi, anot pašnekovo, visus taškus galėtų sudėti Aukščiausiasis arba Konstitucinis Teismas.
„Tam tikros Politinių partijų įstatymo nuostatos gali prieštarauti Konstitucijai, tik jos yra iš viso neliečiamos. Pats įstatymas suformuoja visišką imunitetą politinei partijai nuo baudžiamosios jurisdikcijos. [...] Tai nėra visai gerai“, – aiškino R. Jurka.
