Virpant smuiko stygoms pakaunės gyventojai renkasi į improvizuotas Pakarklės miško pakasynas. Laidotuvių apeigomis jie protestuoja prieš žvyrą miške suplanavusius kasti verslininkus.
„Iškasti žvyrą, iškirsti medžius, pradžiai 7,7 hektaro, o užmojai kur kas didesni, net iki 100 hektarų, mums tai skaudu ir gąsdina“, – sako gyventoja Monika Sadauskaitė-Pocė.
Žmonės sako, kad reali grėsmė kyla net ketvirtadaliui miško. O pradėjus eksploatuoti karjerą ir tolėliau esantys žalieji plotai pamažu nyks.
„Labai jautrus dalykas nes kasamas karjeras tarp dviejų upelių. Kai kasasi karjeras nutraukia visą vandenį ir 13 metrų pavaro gilyn, ir vanduo kai sėda – tais sekantis miškas, jo augmenija žūsta“, – pasakoja buvęs girininkas Stanislovas Laurynas.
Sunkiajai technikai išmalus kelius, vietą aplenks pasimėgauti gražiais vaizdais užsukantys turistai. Gyventojai beda pirštu į kiek tolėliau esantį karjerą, kuris stipriai teršia aplinką.
„Būna tiek purvo, kad jis tęsiasi iki Kulautuvos sankryžos, tas purvas tęsiasi kokius 5 km į Kauno pusę – tai važiuoja užsieniečiai, turistai, tai kokį jie įspūdį paliks“, – teigia gyventojas Liudvikas Borisevičius.
„Būtų baisu, nes ir reljefas ir daug žmonių atvyksta pakeliauti, žygiai vyksta įvairiausi“, – kalbėjo gyventojas Julius Paleckis.
Vietovė praras patrauklumą, gyventojų turtas nuvertės, o netoliese įsikūrę sodininkai baiminsi liksią be vandens
„Labai šaltiniuota žemė, yra tas plaukiantis smėlis, ir jei jie iškas mums karjerą, mes liekam be vandens“, – sako sodų bendrijų atstovas Vytautas Jokubauskas.
O įmonės vadovas tikina, teritoriją išties žvalgė, bet jei bendruomenė taip prieštarauja- per prievartą technikos į mišką nevarys. Viliasi, kad pavyks suderinti kitą vietą, kad ir netoliese jau nebenaudojamoje urėdijos medelyno teritorijoje.
„Išsikėlė su želdinimais savo ir jie yra tušti, man ploto užtenka ilgam laikui, jei miškų urėdija sutiktų, aš darau viską, kad palikti ir išeiti kitur, nenoriu aš prieš bendruomenę būt kažkoks ir šiaip. Noriu dirbt Lietuvoje nerūdinių trūkumas“, – pasakoja „Rizgonys“ direktorius Vytautas Maslauskas.
O ir miške kasti žvyrą įmonei gerokai sunkiau ir brangiau.
„Mišką reiks reikia išmiškinti, kompensacijas sumokėti, kelmus išrauti – miške man papildomų išlaidų yra ir laiko“, – teigia V. Maslauskas.
Deja, geologijos tarnybos atstovai patvirtina, kad kokybiški žvyro klodai atvirose vietose sparčiai senka. Tad ateityje karjerus teks planuoti tik miškuose, kurie užaugo ant žvyro telkinių, mat tokie plotai netiko žemdirbystei.
„Tai neišvengiamas procesas. Jeigu mes norime aprūpinti savo pramonę kokybiška žvyro žaliava, turėsim brautis į miškus, kirsti, naudoti išteklius ir pagal poreikį vėl atsodinti miškais iškasus“, – teigia geologas Vytautas Januška.
Planuojamu žvyro karjeru Pakarklės miške susidomėjo ir Kauno rajono valdžia. Jei prireiks, stabdys procesą šaukdami neeilinį tarybos posėdį.
„Žiūrime infrastruktūrą kaip galėtų reaguoti į šitą padidėjusį transporto kiekį, su miškų urėdija bendraujame, aplinkosaugininkais ir po visos surinktos medžiagos galėsime daryti i išvadas ir bus priimti sprendimai – galbūt šį kartą neprireiks tarybos posėdžio“, – kalbėjo administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris.
Kauno rajono valdžia praėjusią vasarą jau sustabdė vieno žvyro karjero įrengimą kurortinėje teritorijoje Virbaliūnų kaime.
