Šios transporto priemonės autoriai yra „Mikafa“ bendrovės darbuotojai, kurie daugelį metų konstruodavo unikalios išvaizdos kemperius. „Mikafa“ dirbdavo dvejomis kryptimis. Pirmoji – dirbti tik pagal individualius užsakymus, kurie, iš tiesų, jie atlikdavo tokią pačią funkciją kaip ir daugelis to laikmečio automobilių kėbulų gamintojai: „Bertone“, „Ghia“ ar „Pininfarina“. Skirtumas tik tas, jog „Mikafa“ specializuodavosi namelių ant ratų gamyboje.
Tuo tarpu antroji bendrovės kryptis buvo kur kas racionalesnė. Jie į savo dirbtuves atveždavo „Tempo“ (jau nebeegzistuojančio vilkikų gamintojo) važiuokles ir ant jų sumontuodavo savo kūrybos kėbulą, kurie, beje, buvo pagaminti iš aliuminio ir turėdavo keletą labai šaunių privalumų: pilnai veikiančią orkaitę, šaldytuvą, oda padengtas sėdynes, kiekvieno namuose matomą kriauklę ir netgi tualetą. Anuomet šie privalumai tokio tipo transporto priemonėse buvo pakankamai retas reiškinys.
Didžioji dauguma „Mikafa“ transporto priemonių turėjo 25 arklio galių išvystančiu, oru aušinamus keturių cilindrų „Volkswagen“ variklius. Aha, tai buvo tie patys agregatai, kurie buvo matomi „Volkswagen Beetle“ automobiliuose. Vis dėlto, 1952 metais situacija pasikeitė. Drastiškai.
Dėl nesutarimų dėl „Volkswagen“ bendrovės atstovai, „Mikafa“ sukirto rankomis su kita partnere – „Tempo“, kurią vėliau pakeitė „Austin“ ir netgi BMW.
Tam tikru momentu „Mikafa“ į savo namelius montavo žymiai daugiau emocijų teikiantį agregatą. Būtent šiame – „Mikafa Sport Camper“ buvo montuojami „Porsche 356“ variklis, ir netgi buvo papuošiamas „Porsche“ markės logotipu.
Į šį dičkį montuojami „Porsche“ motorai išvystydavo 60 arklio galių ir turėdavo gerokai daugiau jėgos išjudinti beveik 1900 kilogramų sveriantį kemperį.
