Šiuo metu per VMI administruojamas surenkamąsias sąskaitas gyventojai gali sumokėti ne tik mokesčių įmokas, bet ir atsiskaityti už kitų institucijų teikiamas paslaugas, pavyzdžiui, rinkliavas ar kitas įmokas.
Tiesa, kiekvieno mokėjimo paskirtyje taip pat reikia įrašyti ir įmokos kodą, kurį įprastai sudaro 4 skaitmenys.
Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas Tomas teiraujasi, ką daryti tuo atveju, jeigu mokėjimo paskirtyje toks įmokos kodas buvo įrašytas klaidingai.
„Kadangi dirbu pagal individualią veiklą, kasmet savarankiškai valstybei sumoku ir mokesčius. Ir nors dar nė karto nekilo didesnių sunkumų, kaskart susimąstau: ką daryti tuo atveju, jeigu mokėjimo paskirtyje įmokos kodą įrašau ne tokį, kokį reikėjo?
Ar pinigus galėsiu susigrąžinti iš karto, o galbūt man apskirtai nieko nereikės daryti? Gal įmokos kodas visgi nėra toks svarbus?“ – klausė jis.
Kaip susigrąžinti pinigus?
VMI Mokesčių apskaitos departamento direktorius Židrūnas Karalius naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad jei gyventojai sumoka už kitų institucijų teikiamas paslaugas, tokiu atveju mokesčių inspekcija veikia kaip tarpininkas.
Kitaip tariant, VMI priima mokėjimą, o vėliau apie mokėtoją bei gautos įmokos sumą informuoja instituciją, kurią gyventojas nurodo pagal įmokos kodą.
Tiesa, jeigu mokėjimo paskirtyje įrašėte neteisingą įmokos kodą, tam, kad susigrąžintumėte savo pinigus, prireiks ir atskiros pažymos.
„Informacijos, už kokias paslaugas moka gyventojai ir ar jos būna suteikiamos, rinkliavų atveju VMI negauna.
Jei gyventojas per klaidą nurodo neteisingą įmokos kodą, tai sumokėta suma jam yra grąžinama pateikus neteisingai nurodytos institucijos patvirtinimą (pažymą), kad jokių paslaugų šiam gyventojui už į biudžeto sąskaitą pervestas lėšas nebuvo suteikta“, – komentavo Ž. Karalius.
Tačiau jei gyventojai suklydo ir VMI administruojamus mokesčius (pavyzdžiui, gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčius) pervedė nurodžius netinkamą įmokos kodą, kaip teigė pašnekovas, pirmiausiai reikėtų kreiptis į mokesčių inspekciją telefonu arba prisijungus prie „Mano VMI“.
„Gyventojui informavus mokesčių administratorių apie netinkamai nurodytą įmokos kodą bei jį patikslinus, įmoka įskaitoma.
VMI mokesčio sumokėjimo diena fiksuojama tuomet, kai buvo atliktas pirminis mokėjimas, todėl ir dėl galimai vėluojančios įmokos susidariusių delspinigių gyventojas yra atleidžiamas automatiškai. Jei netinkamu kodu pervestą įmoką gyventojas nori susigrąžinti, teikiamas prašymas VMI nurodytai sumai atgauti“, – paaiškino Ž. Karalius.
Kai kuriais atvejais pinigų galite ir neatgauti
Pasak pašnekovo, gyventojui mokestinė prievolė atsiranda pateikus pajamų mokesčio deklaraciją – tuomet apskaičiuojama mokėtina ar grąžintina pajamų mokesčio suma.
Taip pat primenama, kad šiuo metu mokėjimą gyventojai gali atlikti tiesiogiai iš Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) pajamų deklaravimo vedlio lango, kur pavedimo nuoroda ir aktuali informacija suformuojama automatiškai.
Tačiau, jei atliekamas bankinis pavedimas, yra labai svarbu nurodyti teisingus duomenis, įskaitant įmokos kodą.
„Gyventojui pervedus sumas į VMI sąskaitas, tačiau neturint suformuotos mokestinės prievolės, fiksuojama mokesčių permoka. Iš anksto pervestos lėšos niekur nedingsta, jos gali padengti ateities prievoles.
Vis dėlto net permokoms galioja senaties terminas ir, jam pasibaigus, jos nurašomos. Kitaip tariant, patenka į bendrą valstybės biudžetą. Dėl šios priežasties apie artėjantį permokų senaties terminą gyventojus informuojame iš anksto“, – paaiškino mokesčių inspekcijos specialistas.
Štai kas laukia skolininkų
VMI duomenimis, šiuo metu pajamų mokesčio deklaracijų už 2023 m. mokestinį laikotarpį dar laukiama iš daugiau kaip 70 tūkst. gyventojų.
„VMI jau ėmėsi iniciatyvos ir apie vėlavimą atlikti šią pareigą gyventojus jau informavo turimais kontaktais: per EDS, klasikiniu paštu bei SMS pranešimais“, – kalbėjo Ž. Karalius.
Pasibaigus deklaravimo terminui, pasak Ž. Karaliaus, gyventojai kuo greičiau informuojami apie prievolę susimokėti, kad jiems nesikauptų delspinigiai.
„Jei gyventojas turi pareigą deklaruoti pajamas, tačiau to nepadaro laiku – VMI pirmiausia išsiunčia priminimus. Prieš vykdant išieškojimo veiksmus, VMI visada informuoja apie susidariusią nepriemoką per „Mano VMI“, o nesinaudojantiems elektroninėmis paslaugomis pranešimai išsiunčiami klasikiniu paštu.
<...> Už deklaracijų ar kitų dokumentų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, pagal teisės aktų nuostatas, gali būti pritaikyta ir administracinė atsakomybė“, – kalbėjo pašnekovas.
Gyventojai išsamią savo permokų ir nepriemokų informaciją visada gali pasitikrinti prisijungę prie „Mano VMI“.
O tie, kurie susidūrė su finansiniais sunkumais ir neturintys galimybės sumokėti visą nepriemokos sumą, gali kreiptis į VMI ir išdėstyti mokėtiną sumą dalimis, sudarydami mokestinės paskolos sutartį (MPS).
Sudarius MPS, yra taikomos 0,01 proc. palūkanos. Nesudarius MPS ar nesumokėjus GPM, nesumokėta suma gali būti nuskaičiuota nuo banko sąskaitos. Už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną skaičiuojami 0,029 proc. delspinigiai.
VMI duomenimis, šiemet 368 mln. eurų mokėtino GPM deklaravo kiek daugiau nei 496 tūkst. gyventojų, iš kurių didžioji dalis – 85 proc. - pareigą sumokėti jau atliko. Visgi dar laukiama 31 mln. eurų iš 75 tūkst. gyventojų.
VMI nusirašytų lėšas nuo gyventojų sąskaitų
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) būtų leista automatiškai nurašyti lėšas iš skolininkų sąskaitų ir jomis padengti laiku nesumokėtus įsiskolinimus valstybei, dažniausiai įvairias baudas.
Toks sprendimas komitete buvo priimtas vienbalsiai. Komitetas siūlys pakeitimus Seimui svarstyti skubos tvarka ir priimti iki vasaros atostogų.
„Mes turime ginti nepiktybinius skolininkus“, – sakė valstietis Valius Ąžuolas.
Finansų viceministrė Rūta Bilkšytė tvirtino, kad nustatydami mokesčius už skolų išieškojimą antstoliai pasiima nuo 10 iki tūkstančio kartų daugiau negu VMI.
VMI daugiau teisių suteikti norima siekiant didinti skolų valstybei išieškojimo efektyvumą – skolos būtų susigrąžinamos greičiau, nes VMI pati galės nusirašyti skolas. Taip pat sumažėtų administracinė našta, nes nereikėtų dalies skolų perduoti antstoliams, veiktų vieno langelio principas – vietoj kelių institucijų baudas administruotų VMI.
Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos bei Vilniaus universiteto patektose pokyčių dėl skolų išieškojimo analizės išvadose teigiama, kad nėra paaiškinimo, kodėl daugiau nei 20 metų galiojantis priverstinio vykdymo proceso modelį planuojama keisti, taip pat pabrėžiama, kad VMI nepavykus išieškoti skolos, vykdomoji byla, jeigu ji pripažįstama neperspektyvia, būtų vis tiek perduodama antstoliams.
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Irmantas Gaidelis BNS yra nurodęs, kad administracinės teisės pažeidėjai sudaro apie 40–45 proc. visų skolininkų ir net apie 80–90 proc. – valstybės skolininkų. Policijos duomenimis, kelių eismo taisyklių pažeidėjai pernai sausį–lapkritį sumokėjo tik 16 proc. jiems skirtų baudų.
Dabar VMI gali išieškoti tik žmonių ir įmonių nesumokėtus mokesčius.