Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pasakė aiškiai – valstybės garantuojama medicina yra pakankamai kokybiška, tad nereikėtų piktintis, jei visi be papildomų prisimokėjimų gaus vienodo bazinio standarto paslaugas.
Tuo metu dabar dalis įstaigų paprasčiausiai elgiasi neteisėtai, mat už iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokėtą paslaugą paprašo susimokėti papildomai.
„Taigi jei už paslaugą sumokėjo valstybė, kiekvienas gyventojas, sumokėdamas Privalomojo sveikatos draudimo mokestį arba tai už jį padarius valstybei, tarsi nusiperka paslaugos teikimo bilietą į autobusą nuvykti iš taško A į tašką B. Ir kiekvienas turi teisę sėsti į tą autobusą ir gauti paslaugą.
O ateina vairuotojas ir sako: „Duok 300, 90 eurų, lipk į autobusą ir važiuok pirmas“. Taigi mes sakome, kad ta praktika, kuri gali būti tiek viešose, tiek privataus sektoriaus įstaigose, nėra pati geriausia, nes nėra priimtina labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms“, – neseniai Seime kalbėjo SAM vadovė.
Be to, ji teigė, kad kartu ketinama peržiūrėti paslaugų įkainį ir priemones, kurios patenka į tą apmokamą paslaugą, bei tai išplėsti, atsižvelgiant į tai, kur pacientai dabar renkasi daugiausiai primokėti.
Pacientai skundžiasi, kad turi susimokėti priverstinai
Atrodytų, nemažai gyventojų tokį siūlymą palaiko, mat tiesiogiai susiduria su nesąžiningu gydymo įstaigų elgesiu.
„Jei gaunu siuntimą, pas privatininką privalau pasirašyti lapą, kad sutinku su priemokomis, o jos siekia tiek, kad jei atvykstu be jokio siuntimo, moku tiek pat. Gaunasi, kad jie uždirba dvigubai daugiau, nei privalėtų.
Kitas dalykas, metus laiko laukiau nosies pertvaros operacijos, bet galėjau iš karto pasidaryti pas privatininką, o ten – tas pats gydytojas, kuris Santariškėse chirurgijos kabinete, valdiškoje klinikoje, atliks tą pačią operaciją. Tik nemokamai lauksiu metus, o mokamai po savaitės dviejų gali suremontuoti tą nori ir kainuos 1200 eurų. Tai jis specialiai dirbtinai daro, kad viskas ilgiau truktų ir pas jį mokamai eitų“, – skundėsi „Žinių radijo“ klausytojas Arvydas.
„Buvo gera sistema, kai žmogus gali norėti prisimokėti, bet pavirto į sistemą, kur visi priverčiami norėti susimokėti“, – piktinosi kitas klausytojas Romas.
Nebegalės paprašyti brangesnės paslaugos
Privačių gydymo įstaigų atstovas dr. Laimutis Paškevičius gi šiuos ministerijos pasiūlymus vertina kritiškai. Vienas pagrindinių išsakomų argumentų – valstybė ir taip neužtikrina tinkamų paslaugos įkainių, tad panaikinus priemokas privačios įstaigos esą turės mažinti kokybės kartelę, o kai kurios išvis gali nebeteikti iš PSDF apmokamas paslaugas.
„Dabar įstatymai leido žmonėms prisidėti savo finansiniais ištekliais prie savo sveikatos priežiūros, jei žmogus norėjo greičiau patekti pas gydytoją, geresnio protezo, akies lęšiuko, profesoriaus, kurio reikia ilgai laukti, [konsultacijos], geresnių tyrimo būdų arba, pavyzdžiui, kad kojų venų operacija atlikta ne skalpeliu, o klijais ar lazeriu. Šie dalykai kainuoja daugiau nei kažkoks bazinis elementas.
Kitaip sakant, jei profesorius Lietuvoje yra labai paklausus, jo konsultacija [brangesnė] ir atlyginimas mokamas didesnis nei studentui, ką tik baigusiam studijas, tai yra natūralu. Jei širdies echoskopija atliekama aparatu, kuris kainavo pusę milijono eurų, be abejo, ši echoskopija turi būti brangesnė nei ją galima atlikti kinišku echoskopu, kurio raišką galbūt ne tokia gera ir jis kainuoja 80 tūkst. eurų“, – pavyzdžius vardijo Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas.
Jo teigimu, jei ligonių kasos būtų apibrėžusios, koks yra konsultacijos, operacijos ar tyrimo bazinis standartas – už kokią įrangą ir darbo užmokestį jos apmoka, nebūtų jokių problemų.
„Priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus, jei žmogus norėtų kažko daugiau nei bazinis standartas, [...] turės mokėti pilną kainą“, – įspėjo L. Paškevičius.
„Privačios įstaigos pritaria tam, kad už tas paslaugas, už kurias apmoka ligonių kasos, nebūtų imamos jokios priemokos. Ligonių kasos nėra tokios turtingos, Lietuvoje vieno gyventojo sveikatos priežiūrai skiriama mažiau nei pusė lėšų nei Europos Sąjungos vidurkis“, – pabrėžė L. Paškevičius.
Be to, jis pridūrė, kad priemokos – ne tik privačių įstaigų reikalas, mat viešosios įstaigos per metus gauna virš 60 mln. eurų pajamų iš mokamų paslaugų.
„Priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus, jei žmogus norėtų kažko daugiau nei bazinis standartas, [...] turės mokėti pilną kainą. Nesuprantama, kodėl valstybė negali visiems gyventojams sumokėti tos bazinės kainos, o kas norės geresnės priemonės, tegu susimoka skirtumą“, – kalbėjo privačių įstaigų atstovas.
Jis neslėpė, kad kai kurios įstaigos turbūt piktnaudžiauja esama tvarka ir elgiasi neetiškai – nepasako, kas įskaičiuota į tą bazinę kainą, o už ką reikės prisimokėti: „Ko norėčiau palinkėti pacientams – atėjus į gydymo įstaigą su siuntimu, paklausti, ar tai bus nemokamai, ar reikės prisimokėti, jei reikės – už ką ir kiek. Ir tada žmogus turi teisę pasirinkti, kas jam reikalinga.“
Pacientai pastatomi į poziciją – „viskas arba nieko“
Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentė Agnė Panavienė konstatavo, kad kol kas tokius siūlymus vertina dviprasmiškai.
„Viena vertus, suprantame užmojį pašalinti priemokas pacientas, suprantame, kad kartais jos yra didelės ir net neišeina suprasti, dėl ko jos tokios. Kita vertus, kaip žinia, valstybinė medicina neužtikrina sveikatos priežiūros paslaugų, eilės yra didelės.
Dabar peršasi mintis, kad pacientai nebegalės rinktis ir prisimokėti tik kažkokią dalį sumos už geresnę, greitesnę paslaugą. Toks jausmas, kad pacientai pastatomi į poziciją „viskas arba nieko“ – arba gauna labai bazinę konsultaciją, laukia ilgai, arba turi mokėti pilną kainą nuėję į privačią kliniką, kur tos paslaugos nėra net dalinai finansuojamos valstybė“, – komentavo ji.
Gali būti sunkiau privilioti medikus į rajonus
JGA prezidentė teigė kol kas neįžvelgianti, kaip tokio pasiūlymo įgyvendinimas galėtų spręsti eilių problemą, užtat rizikų – ne viena.
„Nemanome, kad eilės dėl to mažės. Kadangi nemaža dalis gydytojų, kurie vyksta į regionus, mažiau patrauklias darbo vietas, dažnai ten juos pritraukia konkurencingas atlyginimas.
„Toks jausmas, kad pacientai pastatomi į poziciją „viskas arba nieko“ – arba gauna labai bazinę konsultaciją, laukia ilgai, arba turi mokėti pilną kainą nuėję į privačią kliniką, kur tos paslaugos nėra net dalinai finansuojamos valstybė“, – sakė A. Panavienė.
Tai gali būti taip, kad įstaigos nebegalės pasiūlyti geresnių sąlygų, konkurencingo atlyginimo, dėl ko medikai paprasčiausiai nebevyks į kai kuriuos regionus. Tad atsiranda baimė, kad pacientai kaip tik negaus paslaugų, turės dar ilgiau laukti ir paslaugų prieinamumas suprastės“, – nuogąstavo A. Panavienė.
Privatus verslas bijo prarasti pelnus?
Pasak jos, situacija galėtų tapti kaip tik labiau sudėtinga, mat nėra kalbama apie sąlygų gerinimą būtent viešosiose įstaigose. „Nepanašu, kad sąlygos medikams kaip nors gerėtų, jos kaip tik suprastės“, – teigė gydytoja.
Paklausta, ar, jos manymu, svarstydama tokius įstatymų pakeitimus dabartinė valdžia elgiasi sąžiningai su žmonėmis, mat ir taip laukdami ilgose eilėse netektų galimybės paslaugą, nors ir prisimokant, bet gauti greičiau, pašnekovė iš dalies su tuo sutiko.
„Šitaip elgtis su pacientu pakankamai nesąžininga, nes tam tikra prasme atimame pasirinkimą. Jei būtų planas padidinti specialistų kiekį, pagerinti sąlygas viešajame sektoriuje, projektuotume viziją, kad viešajame sektoriuje paslaugos taps labiau prieinamos, eilės mažės, pacientai tikrai gaus tas paslaugas, atrodytų, kad toks pakeitimas yra geras ir visiškai logiškas.
Bet kadangi matome, kad taip nėra, eilės išlieka didelės, paslaugų prieinamumas prastas, tokie pakeitimai kaip tik blogina pacientui priėjimą pas gydytoją“, – komentavo A. Panavienė.
Prabilus apie tai, kad privatus verslas neišvengiamai visada turės interesą uždirbti pelno, pašnekovė neslėpė, kad tai nėra taip lengvai pamatuojami dalykai.
„Reikėtų labai realiai skaičiuoti paslaugų įkainius, kiek kainuoja gydytojo darbo laikas, tam tikros naudojamos medžiagos, aparatai. Labai sudėtinga paskaičiuoti tiksliai, kiek paslauga kainuoja ir išsiaiškinti, ar nėra permokama [siekiant pelno]. Tai jau klausimas sveikatos ekonomistams“, – konstatavo ji.
Įžvelgė korupcijos rizikas
Pasak A. Panavienės, tuo metu kalbant apie viešąjį sektoriuje, medikai dažnai skundžiasi, kad įkainiai čia yra neadekvačiai maži ir paslaugos kainuoja kur kas daugiau.
„Tiek kalbant apie medžiagas, reikalingas atlikti procedūroms, tiek gydytojų darbo laikas. Taigi atsiranda precedentas mažinti tas paslaugų kainas, nors ne visada yra realu tą padaryti“, – pastebėjo ji.
Panašią poziciją išsakė ir Lietuvos gydytojų vadovų asociacijos (LGVA) prezidentas dr. Kęstutis Štaras.
„Manau, bendrąja prasme nėra padaryta bendros analizės dėl paslaugų prieinamumo. Jei bus priimtas toks sprendimas, be abejo, pirmiausia nukentės pacientai, kadangi laukimo eilės viešajame sektoriuje išaugs“, – tvirtino jis.
Pašnekovas pridūrė, kad pažadai, jog bus peržiūrėtos paslaugų teikimo sąnaudos ir įkainiai, tęsiasi beveik dešimtmetį.
„Kai įkainiai bus adekvatūs, sistema susireguliuotų. Bet be diskusijų per vieną akimirką priėmus šį įstatymą pacientai nukentės, pailgės eilės. Be to, manau, atsiras žymiai daugiau korupcijos elementų – žmonės įvairiais būdais bandys gauti paslaugą, atsiras kyšininkavimas ir kiti negeri dalykai“, – įspėjo K. Štaras.
Eilės viešajame sektoriuje tik augs
Jis sutiko, kad jei privati įstaiga turi sutartį su ligonių kasa, turėtų už paslaugas, apmokamas iš PSDF, priemokų neimti.
„Bet priėmus šį įstatymą jos bandys imti pilną kainą. O kadangi jos bus tikrai nemažos, nes paslaugų savikaina, ligonių kasų paskaičiavimu, nėra tiksli, sąnaudos yra kur kas didesnės, žmonės kreipsis į viešąjį sektorių, eilės tik padidės“, – tvirtino LGVA prezidentas.
K. Štaras neslėpė, kad jau dabar eilės viešajame sektoriuje pas kai kuriuos specialistus trunka net iki metų ir daugiau, kas kitą kartą gali kelti ir didelę riziką sveikatai.
„Jei bus priimtas toks sprendimas, be abejo, pirmiausia nukentės pacientai, kadangi laukimo eilės viešajame sektoriuje išaugs“, – tvirtino K. Štaras.
„Neseniai man teko girdėti, kad pas oftalmologą staiga atsiradus patologijai reikėjo gauti konsultaciją, Santaros klinikose eilė – 4 mėnesiai, pacientė kreipėsi privačiai, pakonsultavus pasakė, jog labai gerai, kad atėjo, nes jei būtų atėjusi po 3 savaičių ar mėnesio, būtų ta akimi apakusi“, – realybę iliustravo jis.
Diskusijoje dalyvavęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys prof. Saulius Čaplinskas savo ruožtu pastebėjo, kad dar kol kas iki galo nėra aišku, kokios korekcijos turėtų atsirasti po viešųjų diskusijų.
„Dabar, kaip yra pateikta ir diskutuojama viešojoje erdvėje, manau, kad ir vienoje, ir kitoje pusėje palaikymas vienokio ar kitokio sprendimo daugiau yra aklas ir paremtas tikėjimu, o ne aiškia analize, kokios pasekmės gali būti vykdant sprendimą, kaip jis yra pateiktas dabar“, – teigė jis ir pridūrė, kad pats imsis inicijuoti viešas diskusijas, kur dalyvautų visos suinteresuotos pusės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
