„Dėl nosies pertvaros operacijos laukiu apie 10 mėnesių, pastatė į eilę“; „Birželio pradžioje skambinau į Kauno klinikas dėl vizito pas dermatovenerologą, pasakė, kad eilė didelė, užrašė į ją, liepos mėnesio gale gavau žinutę, kad esu užregistruotas rugsėjo pabaigai“;
„Gavau siuntimą pas kardiologą, pasiūlytas laikas buvo sausio 16 d. ir užsiregistruoti negalėjau, nes galima registruotis prieš 120 dienų. Taip pat nėra sistemos, kaip patekti, jei kažkas atsisako atvykimo, nėra informavimo sistemos, jei atsilaisvintų laikas anksčiau“. Tokios ir panašios gyventojų istorijos lyg iš gausybės rago neseniai pasipylė „Žinių radijo“ eterio metu.
SAM: per 30 dienų patenka 80 proc. pacientų
Paklaustas, kiek gi vidutiniškai dabar pacientas reikia laukti eilėje pas gydytojus, sveikatos apsaugos viceministras Edgaras Diržius žėrė skaičius, esą didesne dalimi laukimo laikas sutelpa į nustatytas normas.
„Mūsų lūkestis, kad pirminės sveikatos priežiūros specialistą pacientai patektų per 7 dienas. Čia daugiausiai kalbama apie šeimos gydytoją, bet ir akušerį-ginekologą, chirurgą, odontologą. Tuo metu pas gydytoją specialistą – per 30 dienų. Šiandien 4 iš 5 pacientų pas šeimos gydytoją patenka per 7 dienas ir per 30 dienų pas specialistą patenka beveik 80 proc. pacientų“, – tvirtino jis laidoje „Dienos klausimas“.
Į tai žmonės reagavo greitai, teigdami, kad tokios kalbos – visiškas melas. „Profilaktiškai padariau kraujo tyrimą, rado kepenų uždegimą, eilė konsultacijai pas specialistą – 3 mėnesiai, pas dietologą – beveik pusę metų Vilniuje, Šeškinės poliklinikoje“, – piktinosi vienas klausytojas.
„Apie kokį patekimą per 30 dienų kalbam, jei Panevėžyje pas suaugusių kardiologą, oftalmologą šiems metams vietų nėra, ar pats viceministras per e.sveikatą kada bandė patekti pas gydytoją specialistą?“ – antrino jam panevėžietė.
Viceministras gi aiškino, kad jo minėtus duomenis renka ministerijos statistikos skyrius, juos galima atsekti pagal Išankstinę pacientų registracijos (IPR) registracijos sistemą, juos taip pat teikia gydymo įstaigos.
„Šiandien 4 iš 5 pacientų pas šeimos gydytoją patenka per 7 dienas ir per 30 dienų pas specialistą patenka beveik 80 proc. pacientų“, – tvirtino sveikatos apsaugos viceministras.
„Reikėtų atskirti, kad pas kai kuriuos populiarius specialistus eilės yra ir keli mėnesiai, bet mes matuojame galimybę patekti pas specialistą tame regione, kuris yra artimas. Tai jei pas vieną pulmonologą yra 5 mėnesių eilė, o pas kitą gali patekti greičiau, žmonės patys savarankiškai pasirenka tą ilgesnio laukimo kelią pas specialistą, kuris yra jiems priimtinesnis“, – aiškino E. Diržius.
Eilės didžiulės, o koridoriai tušti
Jis aiškino, kad ministerijos yra identifikuotos problemos dėl eilių pas tam tikrų specialybių gydytojus – neurologus, kardiologus, vaikų ir paauglių psichiatrus. „Bet vėlgi pas pastaruosius, ką tik pasižiūrėjau, tiek Vilniuje, tiek Kaune net per artimiausias kelias dienas galima gauti konsultaciją. Bet bendrai paslaugų apimtys yra sugrįžusios į 2019 metus, nes per pandemiją daug jų buvo apstojusios, apribotos.
Be to, kai buvo nustatytas 7 ar 30 dienų patekimas pas gydytojus, tai buvo prezidentės D. Grybauskaitės iniciatyva, bet pilvo lėšų poreikio paskaičiavimo nebuvo. Tai mes fokusavomės bendrai į gydymo įstaigų, paslaugų teikimo efektyvinimą, antri metai apmokamos visos viršsutartinės ambulatorinės paslaugos“, – pabrėžė jis.
Pasak viceministro, šiuo metu gydymo tinklo išlaikymui skiriama 2,1 mlrd. eurų, tuo metu paskaičiuota, kad norint pilnai atliepti lūkesčius papildomai reikėtų 500–600 mln. eurų per metus.
Į dažnai iš pacientų lūpų sklindančius ironiškus pastebėjimus, esą nuolatos kalbama apie eiles, o nuėjus į gydymo įstaigą matomi tušti koridoriai, E. Diržius atsakė paprastai:
„Mūsų siekis nėra, kad pacientai grūstųsi eilėmis ir sėdėtų, lauktų gyvoje eilėje, siekis tas, jog kada pacientas užsiregistravęs, atvyktų ir gautų konsultaciją, o ne beprasmiškai leistų laiką sėdėdamas prie kabineto.“
Klampina biurokratija ir pertekliniai siuntimai
Nors ministerija giriasi sudėliojusi detalų eilių mažinimo planą ir numačiusi daug įvairių priemonių, patys gydytojai pirštu baksnoja į žadėtas sutvarkyti, bet vis dar neveikiančias tvarkas, kas nepadeda trumpinti eilių.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius konstatavo, kad, lyginant Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių statistiką, pas mus nėra blogiausia situacija dėl eilių.
„Nors daugelis gal nesutiks, bet statistika yra tokia. Bet eilių mažinimas daugiausiai turėtų būti susijęs su veiksmais siekiant pagerinti paslaugų pasiūlą. Ką visi kalba, kad, pavyzdžiui, į Skausmo kliniką [Santaros klinikose] patekti sudėtinga, nes paslaugų pasiūla pakankamai nedidelė. Tai jei visi pacientai nori patekti į vieną ligoninę, tos eilės susidaro.
Kitas dalykas, kad yra nemažai nereikalingų konsultacijų. Kalbu apie pacientus, kurie juda tarp pirminės ir antrinės grandies. Pavyzdžiui, vadinami pertekliniai siuntimai, kada pacientas turi lėtinę ligą ir galėtų patekti ilgalaikiam stebėjimui, kada nebereiktų siuntimo. Bet dabar jis vėl siunčiamas pas šeimos gydytoją, kad jį išrašytų.
„Kai kurios šalys taiko tokį dalyką kaip sunkesnių ligonių prioritetizavimas. Bet pas mus e.sveikata visus registruoja į bendrą eilę, kas pirmesnis paskambins, tas greičiau ir pateks“, – sakė V. Kasiulevičius.
Ministerija sako sprendžianti apmokėjimo klausimus, bet tai gali būti susiję su tuo, kad specializuota grandis nori gauti siuntimus, nes tai jiems kažkaip yra geriau“, – komentavo šeimos gydytojas.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad padėti galėtų prioritetinės pacientų eilės: „Kai kurios šalys taiko tokį dalyką kaip sunkesnių ligonių prioritetizavimas. Bet pas mus e.sveikata visus registruoja į bendrą eilę, kas pirmesnis paskambins, tas greičiau ir pateks. Bet išties yra daug skambučių, kur atvykimai kartais net atšaukiami, kurie nėra sudėtingi, tai reikėtų kažkaip valdyti tą eilę“, – kalbėjo V. Kasiulevičius.
Pasak gydytojo, problema ir tai, kad privatus ir valstybinis sektorius dabar yra supriešinti. Pavyzdžiui, privačioje įstaigoje, kuri neturi sutarties su ligonių kasomis, pacientui negalima išrašyti recepto ar siuntimo, todėl jis turi vėl grįžti į pirminį lygį pas šeimos gydytoją.
Neuždrausi dirbti per kelias vietas
Laidoje paliesta ir gydytojų lakstymo per kelias darbovietes tema. Viceministras sutiko, kad ši problema egzistuoja ir yra stebima. Vis tik konstatuota, kad uždrausti medikas dirbti keliuose darbuose nerealu.
„Manau, tai tikrai nėra įmanoma, nes negalime nuspręsti už mediką, kur jis turi dirbti – valstybinėje ar privačioje įstaigose. Nes kai kurie dirbdami valstybinėse turi 0,25 etato, kiti – net pusę etato, o privačioje įstaigoje kaip ir mes mokame už paslaugas su priedais, taip ir medikai atlyginimus gauna ženkliai didesnius. Bet apskritai neleisti dirbti privačiose, jei jau dirbi valstybinėje, yra nerealu“, – pabrėžė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė.
Pasak jos, nors privačios įstaigos iš ligonių kasų gauna lygiai tokius pačius apmokėjimus už suteiktas paslaugas, jos išsilaiko geriau, nes ima priemokas, kas paslaugas labai išbrangina. Tuo metu daug valstybinių įstaigų skendi skolose, nes valstybės apmokėjimas už paslaugas nėra pakankamas.
„Tai realiai yra konvejerinė medicina, šeimos gydytojas net neturi laiko savo funkcijoms atlikti, jis net nėra vartininkas, o tik perskirstytojas, kuris siunčia pacientus specialistams“, – sakė L. Paškevičius.
„Be to, buvo atliktas tyrimas, kad privačiose daugiau nei viešose yra ir prirašymų, neteisėtų priedų paėmimo, nors ministro įsakymai ir įstatymai neleidžia to daryti“, – pastebėjo parlamentarė.
Ji kartu konstatavo, kad būtent pacientai, kalbėdami apie pacientų ilgį, yra arčiau realybės, o ne ministerijos teikiama statistika. Tačiau priežasčių, kodėl formuojasi eilės, ne viena.
„Dabartiniu paskutiniu metu sveikatos sistema vykdant įvairias reformas tapo paini. Net ir mums, Sveikatos reikalų komiteto nariams kyla labai daug klausimų. (...) Nors šią savaitę turėjome priimti sprendimą, kaip sumažinti eiles, tačiau sulaukėme tiek daug pasiūlymų, tad tą teko nukelti kitai savaitei. Blogai, kai sprendimai yra priimami kabinetuose, nepasitarus su medikais, pacientų organizacijomis“, – kalbėjo R. Šalaševičiūtė.
Daugiau padaryti galėtų šeimos gydytojas
Lietuvos privačių gydymo įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius gi akcentavo, kad nesvarbu, kuriame sektoriuje dirbs gydytojai, mat svarbiausia, kad suteiktų paslaugas pacientui.
„Viena svarbiausių priežasčių, kodėl susiformuoja eilės – nėra pakankamai gydytojų ir slaugytojų. Buvo įvairūs tyrimai daryti, kad Lietuvoje kuo toliau, tuo labiau trūks ir plaučių, nervų, širdies, akių, kraujo, vidaus ligų gydytojų specialistų, jau vien slaugytojų trūks 3 tūkst.“ – vardijo jis.
Pasak pašnekovo, norint tą spręsti reikėtų ženkliai padidinti finansuojamų studijų vietų skaičių tiek medicinoje, tiek slaugoje.
„Medikai šiandien yra stipriai aprauti darbais, kuriems nėra reikalinga klinikinė patirtis. Neretai šeimos gydytojas per vieną dieną priima 30–40 pacientų, taigi viena, pacientui maksimaliai gali kelioliką minučių tiek diagnostikai, tiek vaistams paskirti, dokumentacijai užpildyti ir kt.
Tai realiai yra konvejerinė medicina, jis net neturi laiko savo funkcijoms atlikti, jis net nėra vartininkas, o tik perskirstytojas, kuris siunčia pacientus specialistams. Taip tik generuojamos bereikalingos specialistų konsultacijos. Jei šeimos gydytojas turėtų daugiau laiko, pats atliktų nemažai tų paslaugų, dėl kurių siunčia“, – kalbėjo L. Paškevičius.
