Naujų ir inovatyvių vaistų įtraukimas į kompensuojamųjų sąrašą Lietuvoje stringa. Pacientų organizacijos pastebi, kad daliai ligonių jie neprieinami ne tik dėl kainos, bet ir to, kad Lietuvą jie pasiekia gerokai vėliau nei kitas Europos Sąjungos valstybes.
Kokios svarbiausios to priežastys ir ką daryti, kad situacija keistųsi, „Žinių radijo“ eteryje diskutuota su Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjungos vadove Donata Balčikoniene ir Amerikos verslo rūmų sveikatos reikalų komiteto vadove, advokate Rūta Pumputiene.
Kodėl nauji vaistai vėluoja į Lietuvą?
Paklausta, nuo ko priklauso, kaip greitai inovatyvūs vaistai Lietuvoje pasiekia pacientus, R. Pumputienė visų pirma priminė, koks apskritai yra vaisto kelias į Lietuvą.
„Pirmiausia tas vaistas turi būti išrastas, sukurtas, užregistruotas, o po to kiekviena šalis tą vaistą vertina per kompensavimo prizmę, ar nori jį kompensuoti, ar ne. Tai iš principo pagrindinis slenkstis, principas, kurį turi praeiti, kad vaistas patektų pas pacientą, ir yra kompensavimo vertinimas“, – kalbėjo advokatė.
Ji priminė, kad Lietuvoje prieš 2 metus buvo sukurta nauja įrašymo į kompensuojamų vaistų sąrašą vertinimo tvarka, kurios labai laukė ir gydytojai, ir pacientai, ir vaistų gamintojai, tačiau ji nepateisino šių lūkesčių.
„Ji turėjo padaryti proveržį gerinant reikalingiausių, efektyviausių vaistų prieinamumą. Nauja sistema turėjo atsižvelgti net tik į pliką vaisto kainą, bet ir kokią naudą tas vaistas sukuria, kaip greitai pacientas pasveiksta, kiek mažiau guli ligoninėje.
Deja, proveržis neįvyko, gaila, kad nauja sistema sukurta netvariai, nes ji iš principo buvo nuo pat pradžių paralyžiuota dėl žmogiškųjų išteklių ir finansų trūkumo, kaip teigia pati Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), institucija, kuri yra atsakinga už šį vertinimą“, – pastebėjo R. Pumputienė.
Ji priminė, kad šiuo metu net 83 proc. Europos vaistų agentūros užregistruotų naujų vaistų nėra prieinami Lietuvos pacientams. „Lietuva yra viena iš blogiausių Europos Sąjungos (ES) šalių vaistų vertinimo ir jų prieinamumo eilutėje“, – konstatavo pašnekovė.
Sveikata ženkliai pagerėtų ne vienam tūkstančiui
Epilepsiją sergančiuosius vienijančią organizaciją atstovaujanti D. Balčikonienė pažymėjo, kad ši liga reikalauja ypač išieškoti tinkamą gydymą. Deja, daliai pacientų to padaryti nepavyksta.
„Kai žmogus nustatoma ši liga, neretu atveju reikia pakeisti ne vieną, ne du vaistus ar vaistų derinį, kol surandi sau tinkantį ir reikalingą vaistą. Ir šiuo metu Lietuvoje neturime 6 vaistų nuo epilepsijos, kuriais prekiaujama kitose ES šalyse. Tai galime paskaičiuoti.
Epilepsiją pavyksta sėkmingai kontroliuoti 70 proc. žmonių, 30 proc. – nepavyksta. Lietuvoje gyvena 25 tūkst. sergančiųjų epilepsija, tai 30 proc. – 8 tūkst. žmonių yra nemažas skaičius žmonių, kuriems priepuolio kontroliuoti nepavyksta. Ir jei tie 6 vaistai būtų Lietuvos rinkoje, tikėtina, kad ne vienam tūkstančiui sveikata ženkliai pagerėtų“, – pažymėjo ji.
R. Pumputienė pridūrė, kad iš šiandien vertinimo laukiančių vaistų paraiškų, kompensuoti juos ar ne, apie 50 proc. jų sudaro vaistai onkologinėms ligoms gydyti.
„Tai tie pacientai tiesiog jų nesulaukia. Ką tai reiškia pacientui? Tai yra gyvybiškai svarbūs vaistai ir jų pacientai vien dėl to netiri, kad buvo sugalvotas tos mechanizmas, bet neapgalvota, ar ji sveiks tinkamai“, – pabrėžė ji.
Bėda – per maža rinka?
Paklausta, kiek tiesos tame, kad Lietuvos rinka apskritai yra maža, lyginant su kitomis valstybėmis, todėl ir vaistų sulaukti sunkiau, Amerikos verslo rūmų sveikatos reikalų komiteto vadovė tam paprieštaravo.
„Ne rinkos mažumas trukdo vaistų gamintojams investuoti, bet būtent laukimas, rinkos neprognozuojamumas, neefektyvumas. Tai sukuria neapibrėžtumą ir vietinėms kompanijoms darosi vis sunkiau kalbėtis su motininėmis kompanijoje, ar verta Lietuvoje pasilikti“, – sakė R. Pumputienė.
Šiemet jau buvo pokyčių dėl kompensuojamųjų vaistų išrašymo tvarkos – nebeliko prievolės pirmiausia išrašyti pigiausią vaistą, bet galima rinktis ir brangesni iš sąrašo kainos skirtumą sumokant pacientui.
Pirmojo paskyrimo vaisto taisyklės panaikinimas situacijos nepakeitė
D. Balčikonienė savo ruožtu pažymėjo, kad pigaus vaisto kaip pirmojo pasirinkimo taisyklės panaikinimas sergantiesiems epilepsija iš esmės niekaip nepagerino vaistų prieinamumo.
„Pirmo paskyrimo taisyklė buvo panaikinta tik tų vaistų atžvilgiu, kurie jau turi generinius analogus, taip vadinamus ne naujus vaistus, tačiau visiškai nebuvo panaikinta jokia taisyklė, kas liečia visus kitus, inovatyvius, naujausius vaistus. Didžiajai daliai jų visai buvo neaktuali ir toliau liko galioti.
Pavyzdžiui, Krono liga, opinis kolitas, psoriazė, artritai, spondilitai, įvairios neurologinės ligos, inkstų dializės – šitų ligų atžvilgiu pirmo paskyrimo taisyklė ne tik nebuvo panaikinta, bet, toks jausmas, kad nepastebėta, kad yra. Nes šių ligų atžvilgiu pacientams gydytojams tinkamo vaisto tiesiog išrašyti negali.
Taigi šitų ligų atžvilgiu pacientai liko toliau diskriminuojami, nes jiems nebuvo panaikinta pirmo pasirinkimo taisyklė ir taip pat jie diskriminuojami, nes serga tam tikromis ligomis“, – situaciją aiškino R. Pumputienė.
Vyksta pirkti ir į kitas šalis arba vartoja ne po vieną vaistą
Paklausta, ar yra įmanoma, kad kitoje valstybėje minimą vertinimą praėjęs vaistas būtų galimas iškart naudoti ir Lietuvoje, ji su tuo visiškai sutiko.
„Manau, kad kas be ko, mes, Lietuva, būdama maža valstybė, neturime prabangos sau leisti susikurti visiškai atskirą sistemą, nesinaudoti kitų šalių praktika, kitų šalių agentūrų praktika“, – pažymėjo ji.
D. Balčikonienė pridūrė, kad nors nevyriausybinės organizacijos irgi gali pildyti paraiškos formas vertinimui vykdyti, tai realybėje labai apsunkinta.
„Jei pasižiūrėtume klausimus, kuriuos reikia atsakyti, to išties neįmanoma padaryti. (...) Iki šiol nė viena organizacija neteikė paraiškos, o tai reiškia, kad ji yra per griežta“, – sakė ji.
Kas dar daroma, kad vaistas taptų prieinamesnis? Pacientų atstovė priminė, kad kai kompensuojamasis vienintelis vaistas buvo išbrauktas iš kainyno, įvyko protestas prie Seimo.
„Tada išimties tvarka vaistas buvo grąžintas, tai tuo labai džiaugėmės. Jei nėra vaisto, dažniausiai vieną vaistą kompensuoja 2–3 vartojami vaistai – vaistų kombinacija. Tai reikėtų paskaičiuoti ar Vyriausybė nebūtų linkusi pasikviesti naujuosius vaistų gamintojus, naujus vaistus, kadangi kai žmogus vartoja viena, 2, galbūt 3 vaistus, ar nebus taip, kad vartojant tą vieną vaistą ta kaina bus ženkliai mažesnė? Juk žmogaus sveikatos būklė bus geresnė, jis galės įsidarbinti“, – svarstė ji ir pridūrė, kad kitą kartą reikiamo vaisto važiuoja įsigyti ir į kitą šalį.
