Nori įpareigoti batutų nuomos paslaugų teikėjus pravesti instruktažą raštu ir žodžiu prieš išsinuomojant batutą. Pasak gydytojų, kasmet dėl rankų, kojų lūžių po pramogų ant batuto į ligonines patenka apie 1000 vaikų.
Net ir visai nekaltas šuolis į kempinių baseiną gali baigtis ne tik čiurnos, bet ir stuburo lūžiu. O vasarą toks laisvalaikio praleidimo būdas yra itin populiarus tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų.
Pasak „Skypark“ pramogų parko vadovo, dažniausios traumos, dėl kurių kartą per mėnesį tenka kviesti medikus, yra pasukta čiurna. Vaikai susitraumuoja neatidžiai šokinėdami ant batuto, įsismaginę ir pervertinę savo jėgas nepatogiai pastato koją ir krenta.
Tiesa, parko administracija tikina, kad susitraumavusių vaikų per metus nepadaugėjo. Esą dauguma jų įvyksta privačiose teritorijose, kai tėvai išnuomoja pripučiamą batutą vaikų šventėms. O ant tokio batuto pramogauja dešimtys vaikų.
„Didžioji dalis traumų atsitinka privačiose kiemuose, šventėse, kuomet galbūt vaikų pramoga nėra tinkamai prižiūrėta. Pas mus visada yra tvarką prižiūrinčių ir drausminančių žmonių, jei mato, kad vaikai elgiasi pavojingai“, – tikino „Skypark“ vadovas Vilimantas Petrašiūnas.
Apie batutų saugumą vaikams viešojoje erdvėje imta kalbėti po to, kai Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sūnus šokinėdamas ant batuto susilaužė ranką, buvo pažeista arterija, sutriko kraujotaka. Pasak ministrės, apie saugų elgesį ant pripučiamo batuto niekas instruktažo tėvams nepravedė, o ir jokių dokumentų pasirašyti neprašė.
„Mes, kaip tėvai, kurie dalyvavome šventėje, tikrai nieko nepasirašėme, nes ne mes tą paslaugą užsakėme. Identifikavome, kad įsigyjant batutą būtų poreikis susipažinti su taisyklėmis, instruktažu ir pasekmėmis“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Ir nors iki šiol Seimo Sveikatos reikalų komitete ir Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje klausimas apie taisyklių keitimą dėl instruktažo nebuvo keliamas, po incidento su ministrės sūnumi, politikai žada griežtinti taisykles tiems, kurie teikia batutų nuomos paslaugą.
„Visos batutų verslu užsiimančios įmonės, ypač kai tai yra batutų parkas, turėtų pagalvoti apie darbuotojus, kurie instruktuotų ir mokėtų teikti pirmąją pagalbą“, – pabrėžė Seimo narė Jurgita Sejonienė.
Pasak medikų, kasmet dėl traumų šokinėjant ant batuto į ligoninę patenka daugiau nei 1000 vaikų, o jų gydymas sudėtingas, vidutiniškai trunka metus. Dažniausia traumų priežastis yra taisyklių nesilaikymas, nes švenčių metu ant batuto šokinėja dešimtys vaikų.
„30–36 procentai yra galūnių, rankų ir kojų sužalojimai, įvairūs lūžiai. Kartais reikalauja tik imobilizacijos, o kartais ir operacinio gydymo, tuomet pacientas įstringa ligoninėje kelioms dienoms“, – dėstė traumatologas Šarūnas Bernotas.
Tiesa, pasak vandens batutų parko savininkų, vaikai neatsargiai elgiasi, mat jų tinkamai neprižiūri tėvai.
„Mūsų parkas yra ekstremali pramoga, ir mes net reikalaujame, kad tėvai lydėtų vaikus, neleidžiame vaikų vienų ant batutų. Aktualiausia problema yra ta, kad tėvai nenori prižiūrėti vaikų, jie nori palikti vaiką ir eiti pramogauti arba žiūrėti savo telefoną“, – atskleidė „Jump park Palanga“ vadovė Julija Garolienė.
Neretai atvykstant į batutų parką, tėvai ir vaikai neperskaito taisyklių apie tai, kaip reikia elgtis šokinėjant.
„Tas ilgas tekstas smulkiomis raidėmis visiškai nėra priimtinas, nes dažnas tiesiog pasirašo ir padeda į stalčių. Turi būti užtikrinta, kad žmogus suvoktų, perskaitytų ir suprastų, kokį produktą perka“, – pabrėžė Vartotojų teisių tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.
Kiekvieną dieną dėl susižeidimų ant batutų į Santaros klinikas atvyksta apie 15 vaikų. Dažniausios traumos – rankų, kojų lūžiai ir patempimai.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
