Pasak „Danske Bank“ vyriausiojo Baltijos šalių ekonomisto Roko Grajausko, tam įtakos turi ne tik bendras šalies gyventojų pajamų augimas, bet ir besikeičiantys keliavimo įpročiai.
Išsvajotų atostogų kelialapių gali ir nelikti
Kaip teigia „Tez Tour“ Lietuvoje ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė, tokio didelio kelionių pardavimo augimo įmonė nebuvo pasiekusi per visą gyvavimo laikotarpį. Atsižvelgiant į praėjusių metų paklausą ir norint suteikti kokybišką bei prieinamą produktą vartotojams, 2018-ųjų vasaros sezono programa buvo padidinta 20 procentų.
„Išankstiniai 2018-ųjų vasaros sezono kelionių pardavimai pranoko visus mūsų lūkesčius, tokio poilsiautojų iš Lietuvos dėmesio nesitikėjome. Ir nors reaguodami į pernai išaugusią paklausą kitų metų vasaros kelionių programą padidinome, panašu, kad skrydžių ir viešbučių populiariausiomis datomis labai greitai gali nebelikti. Vilniaus oro uosto galimybės yra ribotos, tad gali būti, kad nebegalėsime pridėti papildomų skrydžių“, – aiškino I. Aukštuolytė ir pabrėžė, kad planuojantiesiems vasaros keliones iš anksto reikėtų nedelsiant suskubti.
„Tez Tour“ atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad, lyginant su praėjusiais metais, poilsiautojai iš Lietuvos vasaros atostogoms skiria ir gerokai didesnį biudžetą. „Jei anksčiau lietuviai dairydavosi pigesnių, maždaug 300–400 Eur asmeniui siekiančių kelionių, tai šiemet vienam asmeniui skiriama maždaug 500–600 Eur. Renkamasi aukštesnės kokybės 4–5* viešbučius, siekiama investuoti į komfortą garantuojantį poilsį. Taip pat keliaujama gausesnėmis 3–4 asmenų kompanijomis, su visa šeima“, – kalbėjo I. Aukštuolytė.
Remiantis išankstinių pardavimų duomenimis, populiariausia 2018-ųjų vasaros kelionių kryptis ir toliau išlieka Turkija.
Keliauti dažniau skatina – teigiami ekonominiai pokyčiai
Komentuodamas turizmo bei kelionių organizavimo tendencijas, ekonomistas R. Grajauskas pastebi, kad pastaraisiais metais itin gerų rezultatų pavyko pasiekti apskritai visam šalies turizmo sektoriui.
„Turizmo sektorius atsigauna – vien per pirmąjį 2017-ųjų pusmetį užfiksuotas kone 30 proc. augimas. Tai yra ryškiausias ūgtelėjimas nuo pat krizinio laikotarpio ir viršija iki tol vyravusius prieškrizinius skaičius, – teigė R. Grajauskas. – Augantiems kelionių organizatorių pardavimams įtakos turi ir bendras Lietuvos gyventojų pajamų augimas bei vartojimo suaktyvėjimas. Ir nors dažnai girdime skundžiantis dėl išaugusių kainų ar sudėtingos ekonominės situacijos, vis tik statistika rodo, jog šiandien uždirbame ir perkame gerokai daugiau nei kada nors anksčiau.“
Tuo tarpu mažėjantis nedarbas, tam tikras finansinio stabilumo pojūtis lemia ir išankstinių kelionių populiarumą. „Kitaip nei pokriziniais metais, kuomet gyventojai negalėjo jaustis užtikrinti dėl turimos darbo vietos, šiandien savo finansus gali planuoti laisviau. Kitaip tariant, turint nuolatines, stabilias pajamas nebebijoma pirkti kelionių iš anksto ar „užšaldyti“ tam tikros sumos pinigų. Juolab kad perkant keliones iš anksto galima įsigyti jas ir gerokai pigiau“, – sakė „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.
Keliauti dažniau ir plačiau praverti pinigines lietuvius ne mažiau skatina ir besikeičiantys keliavimo įpročiai: tampame labiau vakarietiški, kupini optimizmo, o keliones svetur vertiname kaip vieną geriausių būdų atsipūsti nuo įtempto darbo.
„Pamatę daugiau pasaulio kitaip vertiname ir teikiamų paslaugų kokybę, norime, kad savaitės ar dviejų atostogos taptų, kaip įmanoma, labiau kokybiškos. Natūralu, kad išaugę keliautojų lūkesčiai proporcingai „augina“ ir kelionei skiriamų finansų biudžetą“, – kalbėjo R. Grajauskas.
