E.Macronas surinko 65,5– 66,1 proc., o M.Le Pen – 33,9–34,5 proc. balsų.
66 546 rinkimų apylinkės atsidarė 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku, ir dauguma jų užsidarė 19 val. (20 val.), tačiau Paryžiuje ir kituose didžiuosiuose miestuose rinkėjai galėjo balsuoti dar vieną valandą.
Šie rinkimai yra svarbūs tiek Europai, tiek pasauliui. Prancūzija yra antroji didžiausia euro zonos ekonomika, pasaulinė ir diplomatinė sunkiasvorė, turinti veto teisę nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė.
Atnaujinta 20.50 val. Prancūzijos prezidento antrojo turo rinkimuose prognozuojamas 74 proc. rinkėjų aktyvumas.
Televizijos kanalas BFM, remdamasi „Elabe“ apklausų, pasibaigus balsavimui daugumoje rinkimų apygardų, išskyrus didžiuosiuose miestuose, duomenimis, paskelbė, jog rinkimuose, preliminariais vertinimais, dalyvavo 74 proc. rinkėjų.
Preliminarūs Prancūzijos prezidento rinkimų rezultatai pradės aiškėti po 21 valandos Lietuvos laiku.
Atnaujinta 18.25 val. Prancūzijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad nuo 17 val. vietos laiku rinkėjų aktyvumas sumenko, palyginus su praeitais dviem rinkimais. Dabar dalyvavimas įvertintas 65.3%, o 2012 m. buvo 71.9%, 2007 metais - 75.1%.
Atnaujinta 13.30 val. Prancūzijos prezidento rinkimuose rinkėjų aktyvumas sekmadienio vidurdienį buvo 28,23 proc., – mažesnis negu 2012 metais, kai jis sudarė 30,66 proc., pranešė Vidaus reikalų ministerija.
Tačiau šio sekmadienio skaičius tik vos vos atsiliko nuo pirmojo turo skaičiaus, balandžio 23 dieną siekusio 28,54 proc.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as sekmadienio rytą balsavo antrajame valstybės vadovo rinkimų rate. Kadenciją baigiantis prezidentas savo valią pareiškė pietvakarių Prancūzijoje esančiame Tiulyje.
F.Hollande'as, pats nepopuliariausias Prancūzijos lyderis šių laikų istorijoje, pernai nusprendė nesiekti būti perrinktas dar vienai prezidento kadencijai.
Socialistas F.Hollande'as paragino rinkėjus nepalaikyti kraštutinių dešiniųjų kandidatės Marine Le Pen ir pakvietė juos balsuoti už jo buvusį protežė centristą Emmanuelį Macroną.
Atmosferą, laukiant antrojo rinkimų turo, smarkiai įkaitino kova tarp europietišką ir globalizavimo viziją propaguojančio E.Macrono ir prieš Europos Sąjungą ir NATO nusistačiusios M.Le Pen.
Jeigu laimėtų M.Le Pen, toliau Vakaruose būtų krečiama pokarinė tvarka, kurią jau sudrebino britai, referendumu nusprendę trauktis iš Europos Sąjungos, ir amerikiečiai, išrinkę į Baltuosius rūmus Donaldą Trumpą.
Visiškos priešingybės: klausimai, dėl kurių nesutaria Le Pen ir Macronas
Emmanuelis Macronas ir kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen yra priešingų nuomonių daugeliu klausimų – nuo imigracijos ir euro iki branduolinės energetikos.
Pateikiame kandidatų pozicijas pagrindiniais klausimais.
Europa
M.Le Pen norėtų, kad Prancūzija atsisakytų bendrosios Europos valiutos euro ir susigrąžintų franką, ir siekia, kad šalis pasitrauktų iš bevizės Šengeno erdvės.
Kraštutinių dešiniųjų lyderė žada surengti šešis mėnesius truksiančias derybas dėl įgaliojimų grąžinimo iš Briuselio į valstybių narių sostines, o po to organizuoti referendumą dėl Prancūzijos narystės Europos Sąjungoje.
Be to, M.Le Pen nepritaria ES ir Kanados laisvosios prekybos susitarimui (CETA).
Buvusio bankininko ir ekonomikos ministro E.Macrono rinkimų kampanija yra atvirai proeuropietiška. Jis norėtų, kad 19 eurą naudojančių valstybių turėtų atskirą biudžetą, ir siūlo, kad euro zona turėtų savo parlamentą bei finansų ministrą.
E.Macronas taip pat norėtų, kad Europa sukurtų bendras sienų apsaugos pajėgas ir taip sustiprintų savo išorės sienas, labiau sutelktų savo gynybos pajėgas ir padidintų muitus, kad apsaugotų savo pramonę nuo nuo nesąžiningos konkurencijos, ypač iš Kinijos.
Imigracija
M.Le Pen žada iš karto paskelbti „moratoriumą“ ilgalaikei imigracijai. Ji siektų sumažinti skirtumą tarp atvykstančių ir išvykstančių žmonių iki 10 tūkst. ir užkirsti kelią nelegaliems imigrantams gauti leidimą gyventi Prancūzijoje. Be to, būtų sugriežtintos prieglobsčio teikimo ir artimųjų atvykimo į Prancūziją taisykles. Užsieniečiai, nuteisti dėl terorizmo ar kito nusikaltimo, būtų automatiškai deportuojami, o Prancūzijoje gimusiems migrantų vaikams būtų sunkiau gauti šios šalies pilietybę.
Be to, M.Le Pen toliau draustų musulmoniškas skaras, krikščioniškus kryžius, žydiškas kipas bei kitus religinius simbolius viešose vietose ir uždraustų musulmonišką maudymosi drabužį burkinį.
E.Macronas, priešingai, negriežtintų įstatymų dėl religinės aprangos. Jis remia didesnę įvairovę ir žada suteikti mokesčių lengvatų bendrovėms, įdarbinančioms jaunuolius iš imigrantų gyvenamų rajonų.
Jis taip pat žada paspartinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir giria Vokietijos kanclerę Angela Merkel už tai, kad ši leido atvykti daugiau kaip milijonui migrantų iš Artimųjų Rytų.
Darbas ir pensijos
Abu kandidatai į prezidentus žada išlaikyti 35 valandų darbo savaitę, tačiau liberalių pažiūrų E.Macronas suteiktų įmonių vadovams didesnę laisvę derėtis dėl darbo laiko tiesiogiai su darbuotojais.
M.Le Pen norėtų sutrumpinti minimalią senatvės pensijos amžiaus ribą nuo 62 iki 60 metų. Jos oponentas siektų suvienodinti išėjimo į pensiją taisykles įvairiems valstybinio ir privataus sektorių darbuotojams, tačiau išlaikytų dabartinį pensinį amžių.
Be to, E.Macronas suteiktų galimybę savarankiškai dirbantiems asmenims gauti bedarbių pašalpas, tačiau neduotų šių pašalpų kvalifikuotiems darbuotojams, kurie atmestų du „padorius“ darbo pasiūlymus.
Kad suvaldytų biudžetą, E.Macronas siektų sumažinti valstybės tarnautojų skaičių 20 tūkst., tačiau etatai ligoninėse nebūtų mažinami, be to, būtų sukurta 10 tūkst. papildomų darbo vietų policijoje ir 4-5 tūkst. mokyklose.
Le Pen norėtų, kad būtų mažiau valstybės tarnautojų regionų lygmeniu, tačiau jį 21 tūkst. padidintų policijos ir pasienio apsaugos pareigūnų skaičių.
Mokesčiai
M.Le Pen įvestų 35 proc. mokestį įmonių, kurios išveža savo produkciją iš Prancūzijos, prekėms ir naują mokestį užsieniečius samdančioms įmonių grupėms.
Ji taip pat 10 proc. sumažintų pajamų mokesčius mažiausias pajamas gaunantiems namų ūkiams.
E.Macronas siektų, kad būtų peržiūrėtas vadinamasis turto mokestis žmonėms, turintiems daugiau nei 1,3 mln. eurų vertės turto, siekiant, kad šis mokestis nebūtų taikomas finansiniam turtui. Le Pen sako, kad šio mokesčio nekeistų.
Energetika, švietimas, šeima
E.Macronas siektų iki 2025 metų sumažinti atominės energijos dalį bendrame Prancūzijos elektros gamybos krepšelyje iki 50 proc. Šiuo metu branduolinės jėgainės pagamina apie 75 proc. elektros.
M.Le Pen yra tvirta branduolinės energijos šalininkė ir, jei būtų išrinkta Prancūzijos prezidente, stabdytų šalies pastangas plėtoti vėjo energetiką, Švietimo srityje Le Pen įvestų uniformas visų valstybinių mokyklų mokiniams ir pažabotų daug ginčių sukėlusią reformą, kuria siekiama sutrumpinti mokymosi valandų skaičių.
E.Macronas suteiktų mokykloms daugiau autonomijos samdant darbuotojus ir perpus sumažintų kai kurių pradinių klasių dydį. Be to, jis uždraustų naudoti mobiliuosius telefonus pradinėse mokyklose.
M.Le Pen panaikintų 2013 metų įstatymą dėl homoseksualų santuokų ir jį pakeistų nauja civilinės partnerystės forma. Be to, ji apribotų pagalbinio apvaisinimo galimybes vaikų negalinčioms susilaukti heteroseksualioms poroms. E.Macronas norėtų, kad lesbiečių poros taip pat turėtų galimybes gydytis nuo nevaisingumo.
Prancūzijos prezidentas renkamas tiesioginiu balsavimu per vieną arba du turus.
Šį sekmadienį vyksta antrasis turas, nes per pirmąjį nė vienas kandidatas nesurinko absoliučios daugumos. Nuo 1965 metų visus prezidentus prancūzai išsirinko antrajame ture.
Per pirmąjį rinkimų turą E.Macronas pelnė 24 proc. balsų, o M.Le Pen – 21,3 proc. Tradicinės kairiosios ir dešiniosios partijos buvo eliminuotos per pirmąjį turą; taip įvyko pirmą kartą nuo 1958 metų Penktosios Respublikos.
Pasibaigus rinkimams, naujasis prezidentas perims postą iš socialisto Francois Hollande'o; prisaikdinimo ceremonija turėtų įvykti gegužės 14 dieną.
