Lietuvos kariai taip pat priskirti budėti naujai kuriamose Jungtinės Karalystės vadovaujamose Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Įvairiuose NATO Greitojo reagavimo pajėgų komponentuose budėjimą pradėjo Lietuvos kariuomenės Sausumos ir Specialiųjų operacijų pajėgų, Logistikos valdybos, Perdislokuojamo ryšių ir informacinių sistemų modulio, Karo policijos kariai. Prie NATO Greitojo reagavimo pajėgų antrąjį šių metų pusmetį prisidės ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų labai seklių vandenų išminavimo komanda.
NATO Ypač greito reagavimo pajėgose budi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono pėstininkų kuopa, dar vadinama „Piranijų“ kuopa. Lietuvos karių kuopa kartu su logistines operacijas užtikrinančiu Nacionaliniu paramos elementu yra priskirta Jungtinės Karalystės vadovaujamam Sausumos pajėgų elementui. Lietuvos kariai užduotis vykdys Danijos kariuomenės bataliono sudėtyje. Lietuvos kariai budėjimo metu taip pat vykdys intensyvias treniruotes su sąjungininkais dalyvaudami pratybose šalyje ir Danijoje.
Septynių valstybių – Danijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų ir Norvegijos – karių pagrindu suformuotose Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose, skirtose kovai su bet kokio pobūdžio krizėmis, 2017–2019 metais budės Lietuvos kariuomenės pėstininkų kuopa, Karo policijos ir nacionalinės paramos elementai. Jungtinės ekspedicinės pajėgos operacinį pajėgumą planuoja pasiekti 2018 metais.
Lietuvos kariai Europos Sąjungos kovinėje grupėje šiemet nedalyvaus, artimiausias budėjimas numatytas 2019 metais.
Visi Lietuvos kariai, priskirti sąjungininkų greitojo reagavimo junginiams, budėjimo metu tarnaus savo nuolatinėse dislokacijos vietose, savo šalyse, tačiau išlaikys labai aukštą parengtį ir, jei būtų priimtas sprendimas siųsti tarptautines pajėgas į operaciją, į nustatytą užduoties rajoną jie bus pasirengę išvykti per nustatytą laiką.
