Žadėta, kad nauja vėžė bus atidaryta jau šį pavasarį. Visgi „Rail Balticos“ projektas vėluoja ir naujas maršrutas atsiras gal tik vasarą. Taip žada Lenkija.
Pasak susisiekimo viceministro Arijando Šliupo, darbų – dar nemažai ir kainuos jie pusantro šimto milijonų eurų. Jų bus prašoma iš Europos Sąjungos. Geležinkelio ruožą iki Lenkijos sienos dar reikės elektrifikuoti, apsaugoti signalizacija. O esminis klausimas – kaip kelionę paversti patrauklia ir konkuruoti su greičiau važiuojančiais autobusais?
„Tam tikram ratui žmonių, kurie mėgsta ir nori išbandyti šitą maršrutą, tikrai būtų patrauklu. Bet, iš kitos pusės, priklausys nuo to, kokias tolimesnes jungtis galėsim pasiūlyti iš Balstogės link Varšuvos ar kitų krypčių“, - teigia susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas.
Projekto tikslas – kad „Rail Baltica“ geležinkeliu traukiniai skrietų net 240 km/h greičiu. Kol kas tai – tik svajonės. Lietuvoje traukiniai gali pasiekti 120 km/h greitį, o Lenkijoje bėgiai senesni ir vietomis traukiniai per valandą nupūškuoja tik 40 kilometrų. Lietuva meta strėles į Lenkiją – ši turi nutiesti kokybiškus bėgius, antraip traukiniai tebeslinks visai ne europietišku greičiu.
Jau nuspręsta, kad traukinio bilietas iš Kauno į Balstogę kainuos 11 eurų, kelionės trukmė – 4,5 val. Visgi skeptikai abejoja, ar ši naujovė atsipirks, mat metai iš metų traukinių keleivių vis mažėja.
Tai – dar vienas dūris geležinkeliams. Jie dirba nuostolingai, o pernai keleivių sumažėjo dar šešiais procentais. Ir prognozės stebuklų nežada.
Populiariausi maršrutai Lietuvoje – Vilnius-Kaunas ir Vilnius-Klaipėda. Jais kasmet keliauja pusantro milijono žmonių. Lietuvos geležinkeliai nesureikšmina fakto, kad keleivių mažėja. Esą daug maršrutų sustabdyti dėl remonto.
Daugiau apie tai žiūrėkite TV3 žinių reportaže: