Prieš antrąjį pasaulinį kartą Suomijoje užgimusio ir į Lietuvą išsiplėtusio šeimos ledų verslo savininkas Peteris Ingmanas šiemet jau tikisi, kad gyventojai plačiau pravers pinigines ir pateisins atsigaunančios ekonomikos lūkesčius – estai ir latviai tą jau daro. Nuo gimimo dirbančio su ledais verslininko akys atviros naujoms galimybėms plėsti ledų gamybos grupę.
Kokia buvo „Ingman“ ledų verslo istorijos pradžia?
„Ingman“ įmonę prieš 82 metus įkūrė mano senelis Hjalmaras Ingmanas. Tuo metu jis vertėsi pieno gamyba ir pardavimu – mažomis apimtimis pieno produktus senelis parduodavo Helsinkio turguje. Nuo namų iki turgavietės nebuvo jokio kelio, todėl pieno produktai buvo transportuojami laivu upe, tuomet įplaukiant į jūrą ir plaukiant palei krantą. Taip tekdavo sukarti apie 30 kilometrų, todėl tokiu verslu užsiimti buvo galima tik šiltuoju metu laiku, kai vandens nesukaustydavo ledas. Tokie buvo pirmieji metai. Karas padarė pertrauką šioje veikloje. Mano senelis tarp 1939 ir 1944 metų pats gynė tėvynę, todėl apie pieno verslą nebuvo kada galvoti.
Po karo jau buvo nutiesti keliai. Atgaivinta įmonė augo ir parduodavo vis daugiau, plėtėsi produktų asortimentas.
Per karą Suomija prarado Kareliją. Tie žmonės, kurie gyveno Karelijoje, persikėlė į laisvą Suomijos dalį – iš jų gavome daug naujų idėjų, leidusių plėsti asortimentą. Taip veikla plėtojosi 20 metų, kol atėjo kita karta – mano tėtis. Vos perėmęs įmonės vairą jis nuvyko tiesiai į Šveicariją studijuoti, kaip pagaminti jogurtą. Jam grįžus „Ingman“ pati pirmoji pasiūlė įvairių skonių jogurtų Suomijai – toks buvo rezultatas. Ledų gamybą pradėjome 1979 metais – tuomet jau turėjome pilną produktų paletę.
Po 1990 m., kuomet subyrėjo Sovietų Sąjunga, atsidarė naujos durys į rytus, tuomet nepriklausomybę atgavo ir Baltijos šalys. Kadangi tuo metu Suomijoje statėme naują gamyklą, turėjusią pakeisti dvi mažesnes, turėjome atliekamos įrangos ir galvojome, kam ją parduoti. Žinojome, kad posovietinėse respublikose paklausi buvo bet kokios rūšies įranga. Mūsų eksporto direktorius vyko į Mažeikius susitikti su žmogumi, susidomėjusiu mūsų įrengimais, ir teigusiu, kad turi Vakarų valiutos. Paaiškėjo, kad pakankamai pinigų jis neturi, tačiau jam pasiūlėme kurti bendrą įmonę, kurioje jam tektų statybos darbai, o mes pristatytume įrengimus. Vietos partneriams tokia užduotis buvo daug lengviau įgyvendinama. Tokia buvo „Ingman ledų“ pradžia. 1992 m. gamykla buvo atidaryta, o 1993m. pradžioje išėjo pirmoji ledų linija. Tais pačiais metais pradėjome veiklą Estijoje ir Latvijoje.
2006 metais pradėjome koncentruotis ties ledų gamyba, Suomijoje pieno produktų gamybos padalinys buvo parduotas. Dabar esame ledų ir šaldyto maisto įmonė. Gamyklų turime keturiose šalyse: Suomijoje, Švedijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje, – pastarojoje bendrą įmonę įkūrėme prieš dvejus metus, taip pat balandžio pabaigoje. Šiuo metu iš viso samdome apie 700 žmonių, mūsų pajamos siekia apie 75 mln. eurų.
Kaip vertintumėte dabartinę padėtį ledų rinkoje?
Prieš dvejus metus užklupo didelė krizė, Baltijos šalyse pardavimai krito. Lietuva buvo paskutinė įžengusi į krizę, tačiau šiuo metu ji yra paskutinė, kuri iš jos išeina. Jau matome teigiamų pokyčių Estijoje ir Latvijoje, atrodo, kad ten ateina geresni laikai. Lietuvos rinkoje vis dar sunku, viskas labai nestabilu ir stengiamės padaryti geriausia, kad išgyventume – tikiu, kad tą padarysime. Konkurencija visuomet labai arši, ne tik dabar. Remiamės savo komanda ir produktais.
Prekybos rinkoje padėtis taip pat keičiasi – kuomet į Baltijos šalis atėjome, buvo daug mažų ir nepriklausomų parduotuvių, o dabar rinka visiškai persitvarkė – vis didesni tampa prekybos tinklai.
Kokių veiksmų ėmėtės krizei suvaldyti?
Atėjus krizei turėjome imtis labai didelės išlaidų mažinimo programos. Uždarėme sandėlių, sudarėme logistikos sutarčių ir kitų dalykų – teko rinktis, ką galime sau leisti, o ko negalime įpirkti. Pavyzdžiui, sandėlių skaičius Baltijos šalyse yra perpus mažesnis nei prieš prasidedant krizei.
Kuo išskirtiniai „Ingman“ produktai?
Didžioji dauguma mūsų produktų yra pagaminti iš šviežio pieno ir grietinėlės. Siekiame turėti labai platų ledų asortimentą, kad kiekvienas atrastų sau tinkantį skonį.
Baltijos šalyse populiariausios yra trys rūšys – „Super Viva“, „Baltija“ ir „Karališki“. „Super Viva“ buvo kažkas naujo Baltijos šalyse – vadinamąjį namų gamybos vaflį perpildėme ledais, apliejome šokoladu ir tai sulaukė didelio pasisekimo, šie ledai perkami labai noriai, džiaugiamės šia sėkme. Siūlome ir klasikinių produktų, atėjusių iš Suomijos.
Kokių ambicijų turite dabar?
Suomijoje ir Baltijos šalyse tikrai norime būti dominuojančiu žaidėju, jei ne pirmu, tai bent antru kiekvienoje iš rinkų. Taip pat ketiname plėstis tomis kryptimis, kur matome galimybių. Pirmoji buvo Baltarusija, žinoma, stebime kas vyksta kaimyninėse šalyse – Rusijoje ir Ukrainoje. Kol kas nieko neįvyko, tačiau mūsų akys yra atvertos, jei kokių galimybių pasitaikytų.
Taip pat mes esame stiprūs ledų segmente, kuriame nenaudojamas pienas, – skirtame alergiškiems žmonėms, diabetikams ar kitiems nevartojantiems pieno. Šiame segmente esame antri Europoje, ilgainiui tikimės tokio tipo produktais užimti Europos rinką.
Ar lietuvių pomėgiai ledams kuo nors skiriasi nuo kitų šalių?
Kiekviena šalis teikia pirmenybę skirtingiems skoniams. Iš mūsų produktų lietuviai dažniausiai renkasi tikrai geros kokybės ledus, švaraus skonio, vanilinius su priedais, pvz., riešutais ar karamele. Lyginti lietuvių ir suomių skonį ledams gana sudėtinga. Netgi ta pati vanilė abiejose rinkose yra šiek tiek skirtingo skonio. Vartotojai paprastai mėgsta tai, ką valgė ilgus metus, ką prisimena iš vaikystės. O gaminant aukštos kokybės ledus jie gerai parduodami bus tiek Lietuvoje, tiek Suomijoje.
Pagrindinis mūsų skirtumas, lyginant su didelėmis tarptautinėmis kompanijomis, tokiomis kaip „Unilever“ ar „Nestle“, yra tai, kad mes bandome prisitaikyti prie vartotojų ir pateikti jiems tokį asortimentą, kokio jie pageidauja. Pasaulinio lygmens bendrovės paprastai tuos pačius produktus parduoda visur, ir jau patys vartotojai turi prisitaikyti.
Būdami rinkoje turime klausyti vartotojų ir visuomet būti lankstūs. Jei matome, kad vystosi nauja kryptis, bandome ja sekti, žinoma, daug geriau pačiam atrasti naują kryptį. Negalima pasiekti visų vartotojų vienu produktu, todėl riekia turėti platų asortimentą. Turime skirtingų produktų tiek kainos, tiek skonio prasme. Nedarome jokių kompromisų kokybės atžvilgiu.
Kokio tikitės artėjančio sezono?
2011 metais pardavimai bus truputį geresni nei pernai. Rezultatai teigiami beveik visur, išskyrus Suomiją – čia atsirado problema, kai buvo įvestas naujas specialus mokestis – akcizas ledams. Tai labai slegia paklausą, kadangi ledų kaina smarkiai pašoko. Jaučiame riziką, kad čia galime patirti nuostolių, tačiau visose kitose rinkose tikimės teigiamų rezultatų. Žinoma, geriausia pardavėja sėdi danguje, ir kuo dažniau ji pasirodo, tuo geresni pardavimai. Tikimės, kad ir ši vasara bus tokia saulėta kaip pernai - tai labai padėtų.
Turime planų plėsti ir kolektyvą, kai apsilankiau Lietuvoje, čia jau priėmėme kelis naujus žmones, kurie sustiprins mūsų organizaciją.
Lietuviai suvartoja 6 litrus ledų per metus, Naujosios Zelandijos gyventojai – 24 litrus. Kodėl tokie dideli skirtumai?
Ir Suomijoje suvartojimas siekia apie 13 litrų, tai yra dvigubai daugiau nei Lietuvoje. Sakyčiau, kad šis skirtumas susidaro todėl, kad Lietuvoje yra labai didelis skirtumas tarp to, kiek ledų suvartojama žiemą, o kiek vasarą – maždaug 10 kartų, kai Suomijoje šis skirtumas siekia apie 4-5 kartus. Jums ledai daugiau yra vasaros produktas. Be to, Suomijoje ledai nėra tokie brangūs vertinant vartotojų perkamąją galią, juos įprasta vartoti namuose, net ir rudenį ar žiemą. Rinkose, kur ledai dažniau valgomi lauke karštuoju metų laikotarpiu, vartojimas nėra toks didelis.
Ką jums reiškia šis darbas?
Savo darbą aš labai mėgstu, užaugau su ledais ir tuo užsiėmiau visą gyvenimą. Pats esu labai didelis ledų mėgėjas, taip pat dalyvauju produktų kūrime, įmonės valdyme, pardavimuose. Labai vertinu turimą galimybę kurti, plėsti įmonę geografiškai, kadangi tuomet galima keliauti aplink ir dairytis naujų galimybių. Mėgstu dirbti su ledais, mėgstu tą daryti ir su naujomis rinkomis, naujais žmonėmis, džiaugiuosi tuo, ką darau.
Kokius ledus labiausiai mėgstate?
Mano mėgstamiausi yra vaniliniai ledai, pagaminti iš šviežios grietinėlės – tuomet galima pajusti gryną ir gerą skonį. Vaflis – vadinamasis namų gamybos. Tokių ledų galima surasti ir „Viva“ linijoje.
FAKTAI: „Ingman Ice Cream“
Koncernas turi keturias ledų gamyklas: Suomijoje, Švedijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje. Kartu jų gamybos apimtis siekia 45 mln. litrų ledų per metus, iš viso įmonėje 2010 m. pabaigoje dirbo 669 darbuotojai – trečdaliu daugiau nei prieš metus.
Lietuvoje veikianti UAB „Ingman ledai“ 2010 m. atriekė 18 proc. vidaus rinkos ir buvo didžiausias rinkos dalyvis, rodo Statistikos departamento duomenys. Įmonėje dirbo 217 darbuotojai.
Ernestas Narpys
