„Studijuodama Danijoje sužinojau, jog mirė mano senelis, todėl tą pačią dieną įsigijau bilietus ir vykau į Lietuvą, – savo istoriją apie nemalonią skrydžių patirtį pradeda Viktorija Veltmane. – Sudalyvavau laidotuvėse ir skubėjau atgal į Daniją, kadangi kitą dieną turėjau egzaminą. Pagal planą Kopenhagoje turėjau būti iš vakaro – egzaminas ryte.“
Vietoj Rygos – sustojimas Vilniuje
Istorijos herojė skrido į Daniją jungiamuoju skrydžiu iš Palangos į Rygą, o ten turėjo persėsti ir skristi į galutinį tašką – Kopenhagą: „Visgi Rygoje nusileisti negalėjome. Dėl didelio rūko. Jau iškart lėktuve skrydžio palydovės informavo dėl jungiamųjų skrydžių, jog neturėtų kilti nemalonumų ir mes visur spėsime.“
Galiausiai lėktuvas nusileido ne Palangoje, o Vilniuje. Anot merginos, tuo metu žmonės laukė gyvoje eilėje. Ji pati stovėjo net 8 valandas.
„Per tą laiką niekas nieko nepasiūlė – nei vandens, nei maisto. Nieko. Sulaukus savo eilės sužinojau, kad vis tik į lėktuvą nepakliūnu. Tuomet davė 5 eurų vertės maisto taloną. Žinoma, jo neužteko ir mes tikrai išleidome daugiau. Vežėjai pasiūlė nakvynę viešbutyje ir nuvežė iki jo. 5 valandą ryte turėjo įvykti mūsų skrydis, bet žinoma, jis manęs iki galo netenkino, nes į egzaminą pavėlavau. Mano telefonas išsikrovė, todėl turėjau ieškoti žmogaus kas galėtų paskolinti telefoną paskambinti dėstytojui ir atsiprašyti, jog neatvyksiu į egzaminą.“, – istoriją užbaigia V. Veltmane.
Svarbiausia – dėl kokios priežasties atšaukia skrydį
Advokatų kontoros „ADER“ kelionių advokatas Edmundas Rusinas teigia, jog norint sužinoti keleiviui ar jam priklauso kompensacija dėl vėluojančio ar atšaukto lėktuvo reiso – reikia išsiaiškinti dėl kokios priežasties tai nutiko: „Jei lėktuvas atšaukiamas dėl nenumatytų aplinkybių, tai yra politinio nestabilumo, meteorologinių sąlygų, neleidžiančių vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojaus saugumui, netikėtai atsiradusių skrydžių saugos trūkumų ir streiko, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui, tuomet kompensacija keleiviui nepriklauso. Būtent merginos pasakotu atveju taip ir buvo – rūkas neleido nusileisti tarpiniame taške.“
Tačiau čia advokatas ragina nepamiršti ir nemaišyti vieno fakto, jog techniniai lėktuvo gedimai ne visada yra priskiriami nenumatytiems įvykiams, o oro vežėjai dažnai šiomis aplinkybėmis grindžia neigiamus atsakymus į keleivių pretenzijas. Todėl visuomet geriausia į situaciją įsigilinti ir esant net tokiam atvejui vis tiek mėginti pretenduoti į kompensaciją.
Minėtu atveju V. Veltmane dėl šios situacijos pavėlavo į egzaminą. Įprastu atveju – jei lėktuvas vėluoja ar yra atšaukiamas dėl oro vežėjų kaltės ar kitų aplinkybių, kurios neatitinka ypatingų aplinkybių apibrėžimo – keleivis gali tikėtis iš oro bendrovės kompensacijos. Aprašytu atveju tai negalioja, nes skrydis atšauktas dėl meteorologinių sąlygų.
Pasirūpinti privalo
„Net jei skrydis atšaukiamas dėl nenumatytų aplinkybių, avialinijos privalo pasirūpinti keleiviais. Ne tik suteikti jiems maisto ir gėrimų, bet ir suteikti ryšio paslaugas. Todėl istorijos herojė tikrai galėjo kreiptis į oro uoste esančius bendrovės atstovus ir prašyti leisti paskambinti dėstytojui“, – sako E. Rusinas.
Turizmo teisės ekspertas prideda ir tai, jog kartais keleiviai nesulaukia maisto talonų, tokiu atveju jie gali maistą pirkti už savo pinigus ir vėliau vežėjų prašyti kompensuoti patirtas išlaidas: „Čia galioja paprasta logika. Žinoma, pirkti prabangaus maisto ar gėrimų nerekomenduojama, nes veikiausiai avialinijos to nekompensuos. Bet atsižvelgiant į tai, kiek laiko žmogus praleidžia oro uoste, keleivis gali pavalgyti ir numalšinti troškulį.“
Dažnai žmonės skundžiasi gavę menkų sumų talonus maistui ir gėrimas, už kuriuos, neva, nepavyksta pavalgyti ar atsigerti oro uoste, kur dažniausiai kainos būna didesnės nei įprastai toje šalyje. Kaip teigia E. Rusinas, Teisės aktai nereglamentuoja sumų, tiesiog jei gauni 5 eurus, o už tiek neįmanoma pavalgyti konkrečiame oro uoste, tada siūlytina perkant maistą turėti išlaidas patvirtinančius dokumentus bei pateikti juos vežėjui.
