Tarptautiniame Kauno oro uoste (TKOU) pastarąjį mėnesį pokyčių nestinga: prieš tris savaites atsistatydino TKOU vadovas Arijandas Šliūpas, o kiek vėliau „Ryanair“ paskelbė apie dar 5 krypčių perkėlimą į Vilnių. Prabilta, kad dėl sumažėjusio keleivių srauto gali tekti atleisti ir dalį darbuotojų.
Dar 2010 metų gegužės ketvirtąją dieną TKOU oro uosto vadovas A. Šliūpas paskelbė apie pirmosios „Ryanair“ bazės atidarymą Rytų bei Vidurio Europoje ir žadamas dideles investicijas – pigių skrydžių bendrovė į Kauno oro uostą žadėjo investuoti 140 mln. dolerių (378 mln. litų). Tačiau kauniečiai ilgai pasidžiaugti nespėjo – praėjus kiek daugiau nei dvejiems metams „Ryanair“ dar kartą perkėlė dalį skrydžių iš Kauno į sostinę. Simboliška, kad panašiu metu bendrovės vadovo pareigas paliko ir čia ją pakvietęs A. Šliūpas.
„Ryanair“ pranešė, kad nuo lapkričio 7 dienos į Vilnių perkelia dar penkias kryptis – į Briuselį, Lidsą, Liverpulį, Lutoną ir Oslą. Kiek anksčiau „Ryanair“ į sostinę jau perkėlė maršrutus į Milaną, Barseloną ir Paryžių.
TKOU generalinio direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Jonas Gurskas praeitą savaitę Žinių radijui pripažino, kad šiuos pokyčius TKOU išgyventi bus nelengva, o gerokai sumažėjus keleivių srautams greičiausiai teks atleisti ir dalį darbuotojų.
„Ryanair“ pranešimas mums yra tarsi perkūnas iš giedro dangaus. (...) Skaičiuojame ir nežinome, kaip reikės dirbti. Sąnaudos didžiulės, vis dėlto ir terminalas didelis, apskaičiuotas laikantis planuotos strategijos pagal pasirašytą su „Ryanair“ sutartį“, – kalbėjo J. Gurskas.
Tiesa, jau kitą dieną po radijo laidos J. Gurskui paskambinus savaitraščio žurnalistams jis atsisakė detaliau pakomentuoti situaciją – esą kalbėti šia tema galima bus tik su laikinai generalinio direktoriaus pareigas einančia Jūrate Baltrušaityte, kai ši grįš iš atostogų.
Du pešasi, nelaimi niekas
Kalbinami pašnekovai nurodė, kad pagrindinė „Ryanair“ skrydžių krypčių perkėlimo priežastis iš Kauno į sostinę – konkurencija su kita pigių skrydžių bendrove „Wizzair“. Pasak dėl asmeninių priežasčių iš TKOU generalinio direktoriaus pareigų pasitraukusio A. Šliūpo, apie tokias „Ryanair“ sprendimo priežastis galima spręsti pažvelgus į besidubliuojančias „Wizzair“ ir „Ryanair“ kryptis.
A. Šliūpas svarstė, kad dėl pigių skrydžių bendrovių dominavimo ateityje gali būti sudėtinga pritraukti naujų avialinijų ne tik į Kauno, bet ir į Vilniaus oro uostą.
„Tiek „Ryanair“, tiek „Wizzair“ pasižymi agresyvia kainodara, jos yra aršios konkurentės, – pasakojo A. Šliūpas. – Šios bendrovės Lietuvoje užima per 60 proc. rinkos, o tai yra rinkos patrauklumą ribojantis faktorius. Deja, tapome pigių skrydžių aviakompanijų užimta šalimi.“
Esą dar vienas trukdis prikviesti naujų avialinijų yra nepatraukli rinka: 3 mln. gyventojų turinti Lietuva, kur santykinai didelę dalį gyventojų sudaro vyresni žmonės ir maždaug penktadalis darbingo amžiaus gyventojų gauna minimalų atlyginimą, oro bendrovių nevilioja.
Kalbėdamas apie Kauno oro uosto perspektyvas A. Šliūpas paminėjo, kad dabartinė konkurencija dviem valstybės bendrovėms – Kauno ir Vilniaus oro uostams – bus itin nepalanki Kaunui. Mat abu Lietuvos oro uostai orientuojasi į tą pačią keleivių grupę, o tokiu atveju konkurencija tarp dviejų oro uostų visuomet yra naudingesnė esančiam sostinėje.
„Oro uostai turėtų būti pozicionuojami ir orientuojami į skirtingoms grupėms priimtiną kainodarą. Nesutinku, kad sostinės oro uostas tampa patrauklus pigių skrydžių aviakompanijoms“, – sakė A. Šliūpas.
Savivaldybė delsė atsiskaityti
Susisiekimo viceministras Remigijus Vaštakas, kalbėdamas apie konkurenciją tarp dviejų valstybinių oro uostų, paminėjo, kad visai Lietuvai, skirtingai nei Kaunui, „Ryanair“ krypčių perkėlimas nebus labai blogas sprendimas.
„Pirma, čia vyksta konkurencija tarp dviejų aviakompanijų, kuriai įtakos mes daryti negalime, o antra, visiškai užblokuoti konkuravimo galimybių tarp oro uostų būtų nelogiška, – dėstė A. Vaštakas. – Reikėtų konkurencijos neleisti tokiu atveju, jei mažėtų bendras skrydžių, keleivių ar krovinių pervežimų skaičius Lietuvoje, bet jei konkuravimas užtikrina bendrą keleivių skaičiaus augimą, tai nėra blogai.“
Jis pridūrė, kad Kaune sumažėjus krypčių atsiras naujų galimybių pritraukti kitų avialinijų.
Žiniasklaidoje neseniai skelbta, esą Kauno miesto ir rajono savivaldybės delsia atsiskaityti su Kauno oro uostu, kuris gautas lėšas moka „Ryanair“ už regiono reklamavimą. Po šių kalbų savivaldybės pasiskubino pervesti pinigus.
R. Vaštakas neatmetė galimybės, kad delsimas atsiskaityti galėjo turėti įtakos ir bendrovės planams išsikraustyti iš Kauno į Vilnių, kur naudojimosi oro uosto sąnaudos bus 3,5 karto didesnės nei Kaune, tačiau pagrindine išsikraustymo priežastimi įvardijo konkurenciją su „Wizzair“.
„Neseniai Kauno miesto savivaldybė sumokėjo skolos dalį „Ryanair“ dar tik už praeitus metus, šių metų Kauno miesto biudžete išvis nenumatyta lėšų oro uostui, o Kauno rajonas dar net neatsiskaitė už praėjusius metus, nors tiek šiemet, tiek pernai skrydžiai iš jo vyko neblogai“, – komentavo R. Vaštakas.
Pasak susisiekimo viceministro, tikėtis, kad vienas regioninis oro uostas sugebėtų užtikrinti nenutrūkstamą keleivių skaičių be investicijų iš miestų rajonų savivaldybių, yra neįmanoma – jei savivaldybės finansavimo nebus ateityje, situacija Kauno oro uoste gali ir toliau blogėti.
Tikino priekaištų nesulaukę
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis, paklaustas apie vėluojančius atsiskaitymus, atsakė, kad iki šiol Kauno miesto savivaldybė dėl atsiskaitymų nei iš oro uosto, nei iš bendrovės „Ryanair“ nebuvo sulaukusi priekaištų.
„Norėčiau pabrėžti, kad TKOU yra valstybės įmonė ir tiek Kauno miesto, tiek Kauno rajono savivaldybės prie oro uosto plėtros prisideda savanoriškai. Kauno miesto savivaldybė TKOU lėšas pervedė pagal iš anksto suderintą grafiką“,– pridūrė pašnekovas.
D. Ratkelis taip pat užsiminė, kad bendrovei „Ryanair“ ketina pateikti oficialų paklausimą dėl pasitraukimo priežasčių – mat kol kas pati pigių skrydžių bendrovė apie perkėlimo priežastis beveik nekalbėjo.
Išloš Vilnius
Kol Kauno oro uoste kalbama apie galimą darbuotojų atleidimą ir spėliojama dėl miglotos ateities, tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) gali pasigirti puikiais rezultatais: šių metų liepos mėnesį aptarnautas rekordinis skaičius keleivių – 236 tūkst. Tai yra 26,98 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Pasak TVOU komercijos departamento direktoriaus Simono Bartkaus, gerus rezultatus lėmė auganti šalies ekonomika ir suintensyvėję atvykstamojo turizmo keleivių srautai. O pastariesiems įtakos turėjo padidėjęs skrydžių krypčių pasirinkimas. „Šią vasarą TVOU skraido tiek bendrovių, kiek dar niekada neskraidė, o tiesioginių skrydžių taip pat buvo kaip niekada daug. Šie dalykai yra pagrindinė spartaus augimo priežastis“, – aiškino pašnekovas.
Kokią įtaką „Ryanair“ krypčių perkėlimas į Vilnių turės bendram keleivių skaičiui Lietuvoje, S. Bartkus nepasakė, tačiau užsiminė, kad daliai iš užsienio Lietuvą aplankyti norinčių turistų čia atvykti bus gerokai paprasčiau – mat Vilnius dažniau nei Kaunas yra galutinis keleivių tikslas.
Faktai
Kauno oro uostas
Prieš tris savaites iš TVOU vadovo pareigų pasitraukė oro uosto vadovas A. Šliūpas
Airijos kompanija pranešė, kad nuo lapkričio 7 dienos į sostinę perkelia dar penkias kryptis – į Briuselį, Lidsą, Liverpulį, Lutoną ir Oslą
Kiek anksčiau bendrovė iš Kauno į sostinę jau perkėlė maršrutus į Milaną, Barseloną ir Paryžių
