Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Ober–Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pastebi, kad butų nuomos kainų augimas Lietuvos didžiuosiuose miestuose išlieka pastebimai aukštas. Pasak pašnekovo, tai lemia daugybė skirtingų priežasčių, viena jų – sezoniškumas, kuris koreguoja rinkos tendencijas.
„Nuomos kainų kaitą lemia sezoniškumas. Štai sausio, vasario ir kovo mėnesiais nuomininkų aktyvumas būna gerokai mažesnis – šaltu oru dažniausiai niekas nesikrausto, niekam nieko nereikia. <...> Būsto savininkams tai gali būti rimtas išbandymas, nes neatsiranda nuomininkų ir taip pat dar papildomai reikia mokėti mokesčius už šildymą. Vadinasi, nuomuotojai tokiu laikotarpiu yra labiausiai pažeidžiami ir lengviausia derasi dėl kainos“, – pastebi M. Čiulada.
Atšilus orams – auga ir nuomos kainos
Būstų kainų augimą, pasak pašnekovo, pažadina geresni, šiltesni orai, tačiau net ir šiuo laikotarpiu nuomos srityje galima pastebėti tam tikrų sulėtėjimų.
„Su pavasariu, geresniais orais nuomininkai pradeda migruoti. Pasiūlos didelės nėra, bet paklausa išauga. Balandžio ir gegužės mėnesiai yra subalansuotas metas – būsto savininkams nereikia mokėti pinigų už šildymą, rinka tampa aktyvesnė. <...> Paklausa dingsta liepos mėnesį, kuomet daugelis gyventojų išvyksta atostogauti. Rugpjūtis, rugsėjis ir spalis – tai trys aktyviausi mėnesiai, kuomet sudaroma daugiau kaip pusė visų nuomos sandorių per metus“, – kalba nekilnojamojo turto ekspertas.
M. Čiulada sako, jog išaugęs nuomininkų skaičius šiuo laikotarpiu leidžia būsto savininkams nustatinėti savas rinkos sąlygas, todėl daugelis jų netgi sugeba pakelti nuomos kainas. Visgi, taip trunka tik iki lapkričio mėnesio. Nuo šio laikotarpio vėl pastebimas nuomos kainų sumažėjimas.
„Lapkričio ir gruodžio mėnesį rinka tampa subalansuota ir svarstyklės pradeda krypti į kitą pusę – savininkai labiau sukalbami ir nuomininkams yra daug lengviau derėtis. <...> Taip vyksta kiekvienais metais ir nesvarbu, ar tai krizinis laikotarpis, ar ne“, – įsitikinęs pašnekovas.
Sezoniškumo diktuojamas kainų kilimo tendencijas mato ir bendrovės „Capital“ NT ekspertas Mantas Mikočiūnas.
„Artėja pats nuomos pikas – liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiai. Šiuo trumpuoju laikotarpiu nuomos rinka yra suaktyvėjusi, kainos yra išaugusios, o paklausa – padidėjusi. <…> Galima pastebėti, kad būsto nuomos pasiūla sumažėjo arba nepakito, o atsiradęs didesnis poreikis bei konkurencija galiausiai lėmė nuomos kainų augimą“, – teigia M. Mikočiūnas.
Vidutinė nuomos kaina – daugiau nei 300 eurų
Nekilnojamojo turto eksperto M. Čiulados nuomone, nuomos kainos priklauso nuo skirtingų žmonių poreikių, pajamų, taip pat ir nuo to, kiek gyventojų ruošiasi gyventi bute.
„Nuomos kaina priklauso nuo žmonių gyvenimo būdo, pajamų, tačiau vidutiniškai 1–3 kambarių nuomai stengiamasi išleisti apie 300 arba 400 eurų. Štai, pavyzdžiui, balandžio mėnesį Vilniuje vidutinė nuomos kaina siekė 410 eurų, o Kaune – 320 eurų. Jeigu būstą nuomojasi pora, tai natūralu, kad jie gali sau leisti ir daugiau – 500, o gal net ir 600 eurų. Kaina priklauso nuo to, koks yra buto įrengimas ir kokie baldai“, – vertina M. Čiulada.
„Capital“ partneris M. Mikočiūnas antrina, kad būsto numos kaina gali priklausyti ir nuo to, kurioje miesto dalyje ir kada buvo pastatytas gyvenamasis pastatas.
„Labai dažnai kaina priklauso nuo to, ar būstas yra naujos, ar senos statybos. Didelę įtaką kainos skirtumams daro ir tai, ar gyvenamasis būstas yra miesto centre, o galbūt miegamajame rajone.
Suprantama, kad miesto centre ir naujos statybos nuomojami būstai bus gerokai brangesni. <…> Dažniausiai būsto nuomininkai pasiryžę išleisti apie 300 eurų, tačiau reikia turėti omenyje, kad už tokią sumą naujos statybos būsto neišsinuomosite – jums mažiausiai reikia 350 eurų. Tie, kurie turi daugiau finansų, pasirengę išleisti apie 400–450 eurų, už tokią kainą jau pavyksta išsinuomoti naujos statybos 1–2 kambarių būstą“, – kainų įžvalgomis dalinasi ekspertas.
Mažėja studentų skaičius ir keičiasi nuomos įpročiai
Mažėjantis studentų skaičius dalį nekilnojamojo turto ekspertų verčia sunerimti. Kaip teigia M. Čiulada, nors pokyčiai nėra drastiški, tačiau ši tendencija kartojasi kiekvienais metais, o vienintele paguoda nuomininkams tampa iš užsienio atvykę studentai.
„Didžiausias studentų aktyvumas būna rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Visgi, pastaraisiais metais išryškėjo ne itin džiuginančios tendencijos – studentų skaičius mažėja. Žinoma, universitetų vykdomos įvairios programos, pavyzdžiui, „Erasmus“ leidžia pritraukti naujų nuomotojų. <...> Studentai už vieno kambario nuomą dažniausiai išleidžia apie 200–300 eurų, tikrai ne daugiau“, – pastebėjimais dalinasi M. Čiulada.
Visgi, NT ekspertas M. Mikočiūnas tik iš dalies sutinka su pastebėjimu, jog studentų skaičius, savarankiškai nuomojančių būstą, mažėja. Pašnekovo manymu, nuomotis studentišką bendrabutį tampa nepopuliaru, o daugelis būsimų absolventų nori turėti atskirą kambarį.
„Nepasakyčiau, kad jų (studentų – aut. past.), nuomojančių būstą, mažėja – kuo toliau, tuo labiau studentai nori nepriklausomybės. Jeigu anksčiau gyventi studentiškame bendrabutyje buvo labai populiaru, tai šiandien vis daugiau atsiranda tokių, kurie nori turėti savo atskirą kambarį. <…> Be to, Lietuvoje populiarėja nauja būsto nuoma – nuomininkai siūlo išsinuomoti ne visą butą, bet atskirus kambarius, todėl studentai, kurie ieško būsto, tikėtina, jog vis dažniau ateityje rinksis šią paslaugą“, – įžvalgomis dalinasi M .Mikočiūnas.
Geriau pirkti ar nuomoti?
Pašnekovas priduria, jog neretai žmonės neapsisprendžia, verčiau pirkti ar nuomoti gyvenamąjį būstą. M. Čiulada sako, kad surasti aiškų atsakymą į šį klausimą sudėtinga.
„Amžinas klausimas, kas geriau – nuomotis ar pirkti būstą. Tikriausiai, teisingo atsakymo nėra. Kol žmogus yra jaunas ir jo gyvenimo įpročiai kinta, tai akivaizdu, kad jam skubėti pirkti būstą arba įsipareigoti bankui nėra pats geriausias sprendimas.<...> Vėliau, kuomet gyvenimo būdas tampa pastovus ar susiklosto šeimyniniai santykiai, galima svarstyti ir apie būsto pirkimą. <...> Pavyzdžiui, užsienyje dažniausiai žmonės būstą nuomojasi visą gyvenimą, tačiau lietuviai šiuo klausimu yra kiek konservatyvesni“, – kalba ekspertas.
NT įmonės „Capital“ partneris mano, kad tai priklauso nuo psichologinio ir finansinio faktorių.
„Žvelgiant iš finansinės pusės, reikia stebėti, kaip vystosi nekilnojamojo turto rinka – čia viskas grindžiama skaičiais, todėl svarbu pasverti ir apgalvoti galimas kainų kritimo rizikas, įvertinti nekilnojamojo turto vertę. Taip pat svarbi ir psichologinė pusė – galbūt daugeliui yra svarbu turėti nuosavą būstą, nes dėl to jie gali jaustis komfortabiliau. Mūsų šalyje dažniausiai žmonės nori gyventi savo būste“, – pastebi M. Mikočiūnas.
Registrų centras skelbė, per pirmus penkis šių metų mėnesius sostinėje parduoti viso 4,7 tūkst. butų, arba 6,1 proc. daugiau nei pernai sausį-gegužę (4,5 tūkst.), Kaune – 2 tūkst., arba 8,8 proc. daugiau (1,8 tūkst.), Klaipėdoje – 1,3 tūkst., arba 9,9 proc. daugiau (1,2 tūkst.), Šiauliuose – 692, arba 13,2 proc. daugiau (609), o Panevėžyje – 518, arba 19,1 proc. daugiau (435).
Registrų centras pastebi, kad parduotų butų skaičiaus augimu šiemet taip pat išsiskyrė Vilniaus rajonas, kur parduotų butų skaičius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu metu, ūgtelėjo net 39 proc., taip pat Palanga, Alytus ir Kėdainių rajonas.
Šiais metais visoje šalyje taip pat buvo parduota 4,4 tūkst. gyvenamųjų namų – 10,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (4 tūkst.), o vien tik gegužę – 1 113 (pernai gegužę – 1 045, šių metų balandį – 999).
