Ne vieną mėnesį iš eilės dėl rinkėjų populiarumo reitingų viršūnėje kovoja Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Pavyzdžiui, rugsėjį valstiečiai populiarumu lenkė konservatorius – LVŽS palaikė 14,9 proc. rinkėjų, o TS-LKD – 14,5 proc. Tačiau spalį LVŽS užleido pirmąją vietą reitingų lentelėje. Valstiečiams paramą pareiškė 13,1 proc. apklaustųjų, o konservatoriams – 16,9 proc.
Lapkritį abiejų partijų populiarumas nuosaikiai augo – už konservatorius balsuotų 17,6 proc., o valstiečius – 14,6 proc. apklaustųjų. Naujausios, gruodžio, apklausos duomenimis populiariausia trečią mėnesį iš eilės išlieka TS-LKD, susižėrusi 18,3 proc. apklaustųjų palaikymą, o LVŽS palaikymas pakilo iki 14,8 proc.
Visų keturių mėnesių apklausas dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atliko „Vilmorus“.
Konservatoriams trūksta partnerių
Jeigu tik partija peržengia 5 proc. balsų barjerą, jos šansai būti valdančioje koalicijoje jau yra 90 proc., nes politika – galimybių menas, teigė politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka, paklaustas, ar ir 2020-aisiais išvysime pasitvirtinant nerašytą rinkimų taisyklę.
Tačiau, anot R. Valatkos, konservatoriams suburti valdančiosios daugumos be liberalų gali ir nepavykti.
„Kad konservatoriai apskritai turėtų šansų politikoje, reikia stiprių liberalų. O liberalų kaip ir nebėra. Reikia labai stiprių liberalų. Nes paskutinį kartą konservatoriai buvo valdžioje, kai su jais galėjo eiti dvi liberalų partijos ir dar viena tokia, kaip čia pasakyti, vieneriems rinkimams kurta partija“, – portalui tv3.lt kalbėjo R. Valatka.
Skeptiškai konservatorių pergalę 2020 m. vertina ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas, nes, jo teigimu, partijos elektoratas labai ribotas, o koalicijos partnerių rasti bus sunku.
„Konservatoriams dabar nesišviečia dauguma, nes neaišku, su kuo jie eis į koaliciją. Liberalai sunaikinti. Konservatoriai gali surinkti 40 mandatų, valstiečiai gal surinks 20. Bet kas su konservatoriais eis į koaliciją? Arba jie turės paminti savo principus, toks paradoksas įmanomas. Konservatoriams būtinai reikia antros ir net trečios partijos, plėsti elektoratą, gal 2020 m. bus 300 tūkst. balsų, bet jie duos tik apie 40 mandatų“, – tv3.lt kalbėjo V. Dumbliauskas.
R. Valatka neatmeta galimybės, kad opozicijai per 2020 metų Seimo rinkimus pavyks surinkti dalį protesto balsų, nes rinkėjų gali netenkinti kai kurie dabartinių valdančiųjų sprendimai. Vis dėlto, konservatoriams per rinkimus koją kiš viena problema.
„Klausimas, kokia ta dalis bus. Manau, kad labai didelės dalies nesurinks, todėl, kad fobijos Lietuvoje veikia. Kol politinis lyderis bus su Landsbergio pavarde, vargu, ar, tarkim, kolchozų nostalgijos, sovietų nostalgijos, Putino gerbėjai gali balsuoti už konservatorius“, – svarstė R. Valatka.
Kas sudarys valdančiąją koaliciją
V. Dumbliauskas pripažįsta, kad per 2016 metų Seimo rinkimus rinkėjai už LVŽS balsavo tarsi už viltį, tačiau dalimi savo sprendimų, anot politologo, partija tą rinkėjų viltį daužo. Vis tik MRU docentas neatmeta galimybės, kad valstiečius išvysime ir kitose Seimo kadencijoje, tiesiog jų rolė bus kur kas menkesnė.
Be to, V. Dumbliauskas ateinančiuose Seimo rinkimuose prognozuoja būtent kairiųjų politinių jėgų pergalę.
„Manau, kad 2020 metais vis tiek laimės kairiosios jėgos. Priklauso, kaip seksis Viktorui Uspaskichui, Darbo partijai atsigauti. Valstiečių balsus gali atimti arba V. Uspaskichas, arba Gintautas Paluckas. Apie Gediminą Kirkilą net nekalbu. Ten, man atrodo, beviltiškas kūdikis, kuris gimė miręs jau. G. Kirkilas su Juozu Bernatoniu jau tokie dinozaurai jaunesnių rinkėjų akyse. Jie dar kažką bando, bet liūdna žiūrėti“, – svarstė V. Dumbliauskas.
Jei V. Uspaskichui pavyks prikelti „darbiečius“, o Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamiems „tvarkiečiams“ pavyks peržengti būtiną 5 proc. balsų barjerą, tuomet valdančiąją koaliciją Seime šios partijos galėtų sudaryti su G. Palucko vadovaujamais socialdemokratais ir dalimi valstiečių, spėja V. Dumbliauskas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Lietuvoje artėja šie rinkimai:
2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų; 2019 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidento; 2019 m. gegužės 26 d. rinkimai į Europos Parlamentą;
2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo; 2023 m. pavasarį savivaldybių tarybų; 2024 m. gegužę Respublikos Prezidento; 2024 m. birželį rinkimai į Europos Parlamentą.
