„Valstietis“ Lukas Savickas Seime įregistravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą. Anot jo, taip siekiama plėtoti žiedinę ekonomiką, mažinti taršą ir naujų elektros ir elektroninių įrenginių gamybą bei pirkimą.
L. Savickas sako, kad Lietuvoje yra mažiau elektros prietaisų nei pas kaimynus, kur jie taisomi arba ardomi, o detalės naudojamos kitų daiktų gamybai ar senų taisymui. Jis pastebi, kad Lietuvoje populiaru sugedusį daiktą išmesti, o ne taisyti.
„Didžioji dalis atsiduria šiukšlynuose“, – BNS teigė pataisos iniciatorius.
Jis įsitikinęs, kad tokia finansinė paskata skatins žmogų rinktis, ar keisti sugedusį daiktą į naują, ar pataisyti, kad nebūtų pildomi šiukšlynai.
Be to, L. Savickas sako, kad sumažinus mokestinę naštą gyventojams, jie bus papildomai motyvuoti deklaruoti savo pajamas, lengvata paskatintų remonto įmones ar gyventojus mokėti mokesčius ir mažinti šešėlį.
L.Savickas įsitikinęs, kad masiškai tokia paskata nebus naudojamasi. Jis priminė, kad pasinaudojus visomis panašiomis paskatomis, GPM susigrąžinti galima nuo ne didesnės kaip 2 tūkst. eurų sumos.
Dabar GPM galima susigrąžinti už būsto ar automobilio remonto bei auklių paslaugų išlaidas. VMI duomenimis, už 2019 metus to paprašė apie 21 tūkst. gyventojų.
Lengvata nesumažins vartojimo, administravimas bus sudėtingas
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė abejoja, ar tokia lengvata skatins ilgiau naudoti elektros prietaisus.
„Ar tokia lengvata skatintų naudoti senus prietaisus? Labai abejoju. Jei įskilo naujo telefono stiklas, jis bus dažniausiai remontuojamas ne dėl to, kad yra lengvata, bet dėl to, kad naujo prietaiso pirkimui nėra svarių argumentų. Bet jei tas telefonas yra pasenęs morališkai, tokiu atveju mechaninis gedimas bus tik paskutinis postūmis įsigyti naują, pažangesnį produktą, kuris visai kitaip funkcionuoja nei pataisytas senas telefonas“, – BNS aiškino ji.
D. Čibirienės teigimu, lengvata nesumažins vartojimo, o jos administravimas bus sudėtingas ir brangus, nes reikės atskirti remonto darbus nuo sunaudotų medžiagų.
„VMI rankiniu būdu turės peržiūrėti prie deklaracijos prikabintas remonto sąskaitas, kai jos yra įvairiausio formato. VMI bus dar viena pareiga atskirti remonto darbus nuo detalių kainos ir informuoti lengvatą bandžiusį prisitaikyti asmenį, kad patikslintų deklaraciją“, – kalbėjo asociacijos vadovė.
VMI: už būsto, automobilio remontą, auklių paslaugas grąžinta 3,3 mln. eurų
VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė sako, kad nuo 2019-ųjų, kuomet atsirado galimybė susigrąžinti dalį GPM už automobilio, būsto remontą ar vaikų priežiūrą, šias paslaugas teikiančių žmonių skaičius, kaip ir jų deklaruojamos pajamos, stabiliai augo.
Daugiausiai 2019-2020 metais augo vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimo ir automobilių remonto paslaugas teikiančių gyventojų skaičius – atitinkamai 78 proc. ir 75 proc.
Pasak jos, gyventojų, teikiančių būsto, automobilių remonto ar vaikų priežiūros paslaugas su verslo liudijimu, skaičiaus pokytį įvertinti būtų sudėtinga, mat nuo praėjusios liepos dalis verslo liudijimų buvo panaikinta, kita dalis buvo pakeista.
2019 metais iš 21 tūkst. deklaracijas pateikusiųjų 68 proc. siekė susigrąžinti GPM už automobilio taisymą, 33 proc. – už būsto remonto darbus. Jiems grąžinta 3,3 mln. eurų GPM permoka.
Duomenis apie išlaidas už 2020 metus jau pateikė 6,1 tūkst. gyventojų.
2021-ieji yra paskutiniai metai, kai už gyventojų įsigytas būsto, automobilio remonto ar auklių paslaugas galima susigrąžinti dalį GPM.